– Prieš kelias savaites sakėte, kad šventes norite sutikti ramiai. Ar užteko tos ramybės? Nes svečiai jūsų namuose – iki šios dienos.

– Aš galvoju, kad negaliu skųstis. Malonu turėti svečių. O biurokratinių įsipareigojimų, kurie dažnai tenka kasdieniame gyvenime, jau nebuvo. Išskyrus vieną vakarykštį pasikalbėjimą su televizija. Džiaugiuosi šventine atmosfera. Tikiuosi, kad Lietuvos žmonės irgi daugiau džiaugiasi. Arba jei turėjo sunkumų, apie juos pamiršo.

– Kaip jūsų praėję metai? Kokie jie buvo?

– Galėčiau vertinti labiau palankiai nei neigiamai. Asmeniškai praėję metai man buvo dėkingi ta prasme, kad neturėjau jokių sveikatos sunkumų. Galėjau dalinai atlikti įsipareigojimus, kurie ėjo kartu su mano buvusiomis pareigomis. Daugiau teigiamo, nei vienas kitas pasitaikęs nemalonumas ar sunkumas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

– Iššūkių ar net sunkumų netrūko net jūsų šeimoje. Daugelis lietuvių stebėjo situaciją dėl COVID-19, susijusią ir su jumis, ir su jūsų žmona. Kaip dabar jūsų ir ponios Almos sveikata?

Alma dar truputį negaluoja, negali pilnai džiaugtis gyvenimu. Manau, kad einame gerąja linkme ir vasarą ji mus nustebins.

– Negaliu skųstis, jokių didesnių sveikatos sutrikimų neturėjau. Tikiuosi, kad ir šie metai bus tokie pat. Alma dar truputį negaluoja, negali pilnai džiaugtis gyvenimu. Manau, kad einame gerąja linkme ir vasarą ji mus nustebins.

– Lietuviai dalyvavo apklausoje apie 2022-uosius metus. Jų buvo paklausta, koks pagrindinis įvykis, jų nuomone, pats svarbiausias. Žmonės išskyrė karą Ukrainoje ir infliaciją. Ką jūs išskirtumėte?

– Turbūt turėčiau sutikti. Kadangi karas Ukrainoje ne tik Lietuvą, bet ir bendrai pasaulį yra sukrėtęs. Pergalvojus visus išgyvenimus, kai Ukraina šiandien eina sunkiu išsilaisvinimo keliu arba bent atkovojmą tos laisvės, kuria jie naudojosi prieš tai, nėra nieko svarbesnio visos žmonijos gyvenime. Laisvė yra nepakeičiama. Dabartinė Europos ir pasaulio parama, išreikšta Ukrainai, tikrai parodo, kad laisvasis pasaulis supranta, kokioje padėtyje yra atsidūrusi Ukraina. Aš tikiu, kad 2023-ieji metai ukrainiečiams grąžins tą laisvę, už kurią jie aukoja savo gyvybes ir visus išgyvenimus.

– Kaip jūs manote, ko tai dar pareikalaus? Prieš kelias savaites Vilniuje lankęsis Ukrainos Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas sakė, kad taikos būdu pasiekti pergalę – neįmanoma. Lietuviai tą kovą pradėjo devyniasdešimtaisiais metais, o ukrainiečiai sakė pabaigs ją mūšio lauke. Tai ar galima dar kažką pasiekti derybomis? Juk jūs buvote tas diplomatas, kuris 2004 m. už parankių ėmėte didžiausius oponentus toje pačioje Ukrainoje, sodinote prie bendro stalo ir buvo pasiektas susitarimas.

– Situacija yra šiek tiek pasikeitusi, kadangi turime aiškų agresorių, kuris užpuolė nepriklausomą ir laisvą tautą. Tauta šiandien moka tą didelę kainą už tą laisvę. Diplomatiniu keliu šito reikalo neišspręsim. Svarbiausia, kad galų gale pasaulis suprato, jog Ukraina šiandien kovoja už savo žemę. Ir ji neturi jokių interesų eiti, užimti  ir kovoti prieš Rusiją. Galime jiems tik linkėti sėkmės, viso laisvojo pasaulio paramos iki galutinės pergalės.

– Žmonės padarė labai daug dėl to, kad Ukrainai kare sektųsi geriau. O kaip vertinti Vakarų lyderystę, politikų pastangas?

– Jeigu nebūtų pasikeitimo į gerąją pusę tarp laisvų žmonių, būčiau labai nusiminęs, kadangi pačioje pradžioje laisvojo pasaulio paramos Ukrainai pritrūko. Ukrainiečiai buvo palikti vienui vieni. Išskyrus mažai teikiamą pagalbą. Įvyko lūžis į gerąją pusę. Visas pasaulis yra aiškiai parodęs, kur kas stovi. Tuo pačiu pasaulis parodė, kokia yra Rusija ir kuo galima pasitikėti ir kuo nepasitikėti. Šiandien vienintelis kelias –  priversti Rusiją pasiduoti ir priimti pralaimėjimą.

– Daugelis prieš pasitikdami Naujuosius Metus, per paskutines minutes prigalvoja įvairių pažadų. Ar jūs kažką sau žadėsite?

– Pažadų neturiu. Tik Aukščiausiojo prašyčiau, kad suteiktų man jėgų, energijos ir sveikatos tuo pačiu nusiteikimu dirbti prisidedant prie Lietuvos žmonių gerovės.