Lietuvoje gyvenanti lenkų tautinė mažuma neįvertina jai sudarytų sąlygų ir nenori prisitaikyti prie Lietuvos įstatymų, sako kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.

„Tai yra didelė mūsų valstybės vidaus problema, kylanti dėl lenkų mažumos nenoro prisitaikyti, priimti tos valstybės įstatymus, kurioje jie gyvena. Mano manymu, jie neįvertina, kaip gerai lenkų mažumai gyventi Lietuvoje, kur sudarytos visos sąlygos: lenkų mokyklos, lenkiška spauda, televizija, o Seime lenkų mažumai atstovauja jų išsirinkti atstovai. Noriu paklausti lenkų mažumos, ko daugiau reikia?“ - interviu naujienų portalui delfi.lt sakė V.Adamkus.

Jo teigimu, juokinga, gyvenant kitoje valstybėje, norėti svetima kalba rašyti gatvių pavadinimus.

Lenkų atstovų keliamas pavardžių rašymo klausimas, anot V.Adamkaus, yra išsprendžiamas.

„Lietuviško paso pirmame puslapyje visi duomenys turi būti įrašyti lietuviškais ženklais, o kitame puslapyje, jei tai labai svarbu lenkų mažumai, ir jei jie negali perskaityti lietuviško teksto, galima ir lenkiškais rašmenimis. Mano žmonos pavardėje, kai gyvenome Amerikoje, nebuvo lietuviškos „ė“ raidės. Mano žmona yra Alma Marija Adamkus, o Lietuvoje ji Adamkienė, ir tai galėtų būti (pagarbos šaliai, kurioje gyvena – red.) pavyzdys lenkų mažumai“, - teigė kadenciją baigęs prezidentas.

Lietuvos prezidento pareigas V.Adamkus ėjo 1998-2003 ir 2004-2009 metais.

Lietuvos lenkai reikalauja įteisinti dvikalbes lenteles tautinių mažumų gyvenamose vietovėse ir pavardžių rašymą dokumentuose ne lietuviškais rašmenimis.

Lenkai sudaro daugiau nei 25 proc. gyventojų Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių ir Trakų rajonuose, rusai - Visagino savivaldybėje.