Ji taip pat priduria, kad pirmieji karantino švelninimai galėtų paliesti judėjimo tarp savivaldybių ribojimą bei jaunesniųjų moksleivių ugdymą.

„Manau, kad yra pagrindo labai santūriam optimizmui, tačiau galime konstatuoti tik tai, kad (užsikrėtimų – ELTA) kreivė nebekyla į viršų, kad ji stabilizuojasi. Deja, teigiamų testų procesas yra vis dar pakankamai aukštas. Todėl manau, kad tikrai dar per anksti švęsti kokią nors tarpinę pergalę. Apribojimai, žinoma, pasiteisino, jie buvo būtini. (...) Tačiau rezultatai, kurie leistų kalbėti apie žymų sušvelninimą, manau, kad jie dar nėra pasiekti“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė Seimo vadovė.

Todėl manau, kad tikrai dar per anksti švęsti kokią nors tarpinę pergalę. Apribojimai, žinoma, pasiteisino, jie buvo būtini.

Vertindama, kurias gyvenimo sritis galėtų pasiekti pirmieji karantino švelninimai, V. Čmilytė-Nielsen įvardijo judėjimo tarp savivaldybių ribojimą ir jaunesniųjų moksleivių ugdymą.

„Kalbant apie pirmuosius švelninimus, tai, žinoma, yra judėjimo klausimas tarp savivaldybių. Kitas dalykas, kaip žinome, moksleiviai, pradinukai yra vienos iš pirmųjų grupių, kurioms suvaržymai galėtų būti atlaisvinami, ir gyvos pamokos galėtų būti atnaujinamos“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Bet vėlgi, tai turėtų būti daroma pasiekus užsibrėžtus kriterijus. (...) Džiaugiuosi, kad nėra blaškymosi, o yra iškelti tikslai, kuriuos pasiekus galima kalbėti apie sušvelninimą“, – pridūrė ji.

Tuo metu kalbėdama apie galimybę COVID-19 jau persirgusiems žmonėms lengvinti karantino sąlygas, kadangi pastarieji kurį laiką negali nei užkrėsti, nei užsikrėsti koronavirusu dėl susidariusio imuniteto, Seimo pirmininkė teigė, kad visgi ribojimus šalyje turėtų būti taikomi ir priimami solidariai.

„Manau, kad ribojimus turime priimti solidariai, net ir tie, kurie esame persirgę COVID-19. Juolab kad puikiai suprantame, jog imunitetas nėra amžinas“, – sakė ji.

V. Čmilytė-Nielsen taip pat pridūrė mananti, kad ateityje persirgusiems ar pasiskiepijusiems asmenims neišvengiamai bus suteikti imuniteto pasai.

„Kalbant apie imuniteto pasą ar kortelę, jei mes patys to nesiimsime, tai, matyt, kitos kaimyninės šalys ar ES lygmeniu būsime priversti anksčiau ar vėliau prie to prieiti. Nes atgaivinant susisiekimą tarp valstybių, grįžtant į normalias vėžes, imuniteto kortelė bus reikalinga kaip dokumentas, liudijantis, kad esi nepavojingas kitiems. Manau, kad tai yra ir gera idėja, ir neišvengiamas dalykas, kuris būtų naudingas ir labai logiškas problemos sprendimas“, – tikino ji.