„Tai, kad Konstitucinio Teismo teisėjai nebuvo patvirtinti tuomet, kai tai priklausė padaryti, aš vertinu neigiamai. Praėjusį pavasarį Seimo valdantieji šiurkščiai ir neargumentuodami atmetė visas tris kandidatūras į Konstitucinį Teismą ir Liberalų sąjūdžio frakcija tai griežtai kritikavo. Dėl to Seimo sprendimą dabar patvirtinti bent du iš siūlytų kandidatų vertinu teigiamai. Tokiu būdu Seimas taiso teisinį praėjusios kadencijos nihilizmą ir beveik baigia atnaujinti Konstitucinį Teismą“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimas ketvirtadienį palaikė prezidento teiktą Giedrės Lastauskienės bei Aukščiausiojo Teismo pirmininko siūlytą Algio Norkūno kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus. Tuo metu Seimo pirmininkės teiktai Andriaus Kabišaičio kandidatūrai į KT teisėjus Seimas nepritarė. Buvęs Seimo vadovas Viktoras Pranckietis A. Kabišaičio kandidatūrą ketino teikti jau darbą baigusiame Seime. Tai, kad ir naujai išrinktame Seime buvo teikta ta pati kandidatūra, V. Čmilytė-Nielsen aiškina kaip siekį išlaikyti tęstinumą tarp dviejų parlamento kadencijų.

Tokiu būdu Seimas taiso teisinį praėjusios kadencijos nihilizmą ir beveik baigia atnaujinti Konstitucinį Teismą.

„Išties gaila, kad pritrūko vos kelių balsų, jog ši parlamento pareiga būtų įgyvendinta iki galo. Tenka pripažinti, kad nepatvirtintas kandidatas Seimui pasirodė netinkamas. Jo kandidatūrą teikiau stengdamasi išlaikyti Seimo pirmininko pareigų ir Seimo darbo tęstinumą tarp kadencijų. Manau, kad kitaip būčiau parodžiusi nepagarbą tiek Seimui, kaip institucijai, įgyvendinančiai konstitucines pareigas, tiek pačiam kandidatui“, – sakė politikė.

ELTA primena, kad pavasarį ankstesnės sudėties Seimas atmetė visus tris teiktus kandidatus į KT teisėjus. Dėl to KT teisėjų rotacija vėluoja beveik metus.

Valdantieji dėl esą per didelio krūvio ir rizikos dėl COVID-19 norėjo KT teisėjų klusimą dar šiek tiek nukelti, tačiau opozicija surinko parašus, kad pratęstoje rudens sesijoje būtų balsuojama dėl naujų Konstitucinio Teismo teisėjų.