„Ar pakanka balsų pačiai partnerystei, matyt, šiandienos balsavimas dėl išbraukimo taps tam tikru lakmuso popieriuku. Didelio skirtumo (balsuojant – ELTA) vėliau, matyt, negalima būtų tikėtis. Įtampos dėl šio įstatymo projekto išlieka ir nuomonių skirtingumai išlieka“, – žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen ir kritikavo opozicijos raginimus šį įstatymą išbraukti.

„Aš tikiuosi, kad nebus išbraukta. Aš tokį reikalavimą traktuoju kaip Partnerystės įstatymo oponentų argumentų trūkumą. Norima procedūrinėmis priemonėmis net neleisti tokio klausimo svarstyti Seimo salėje“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Ar pakanka balsų pačiai partnerystei, matyt, šiandienos balsavimas dėl išbraukimo taps tam tikru lakmuso popieriuku.

Kartu Seimo pirmininkė sukritikavo ir opoziciniams „valstiečiams“ priklausančio Dainiaus Gaižausko raginimus apskritai pamiršti kai kuriuos su žmogaus teisėmis susijusių įstatymų projektus, kuriuos inicijavo valdantieji.  

„Šis konkretus Dainiaus Gaižausko pasisakymas labai įdomiai rezonuoja ir sutampa su Putino režimo propagandistų pasisakymais apie žmogaus teisių lauką, apie smurtą prieš moteris ir kitas žmogaus teisių temas. Aš ne kartą esu sakiusi, kad būtent požiūris į žmogaus teises yra viena iš tų sričių, kuri mus, Lietuvą, daro visavertę vakarietiškų, demokratinių šalių šeimos nare“, – teigė politikė.

Požiūris į žmogaus teises daro vakariečiais

V. Čmilytė-Nielsen tikisi, kad Partnerystės įstatymo projektas liks Seimo pavasario sesijos darbų programoje.

Pasak parlamento vadovės, požiūris į žmogaus teises yra sritis, kuri Lietuvą daro vakarietiška valstybe, o partnerystės įteisinimas yra „skola mūsų valstybės piliečiams, kurią būtų gerai, jei šios kadencijos Seimas atiduotų“.

„Aš tikiuosi, kad (partnerystė) nebus išbraukta, ir aš traktuoju tokį oponentų reikalavimą išbraukti partnerystę kaip argumentų trūkumą, nes norima procedūrinėmis priemonėmis net neleisti tokio klausimo svarstyti Seimo salėje“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Antradienį tvirtindamas pavasario sesijos darbų planą Seimas balsuos dėl opozicijos atstovės Agnės Širinskienės siūlymo išbraukti iš jos Partnerystės įstatymo projektą.

Nes norima procedūrinėmis priemonėmis net neleisti tokio klausimo svarstyti Seimo salėje.

Pasak A. Širinskienės, partnerystės įteisinimas skaldo visuomenę, o karo Ukrainoje metu reikia būti vieningiems ir vengti priešinančių iniciatyvų.

„Tie argumentai (išbraukti) susiję su politine ir geopolitine situacija, kurią turime, karo laikotarpis, kur tikrai valstybėje reikalinga išskirtinė vienybė ir nesiskaldymas. Kaip žinia, Partnerytės įstatymas ir panašūs projektai visuomenę tikrai skaldo ir priešina tarpusavyje, nesinori bereikalingų įtampų, kai mes turime siekti vienybės“, – antradienį žurnalistams Seime sakė A. Širinskienė.

Parlamento vadovė komentuodama šį siūlymą pažymi, kad „požiūris į žmogaus teises yra viena iš tų sričių, kuri mus, Lietuvą, daro pilnaverte vakarietiškų demokratijų šalių šeimos nare“.

V. Čmilytė-Nielsen taip pat atkreipė dėmesį, kad per sesiją galima svarstyti ir projektus, kurių nėra sesijos programoje, papildomai įtraukus į dienos posėdžių darbotvarkę, tad partnerystės projektai galėtų būti pateikti ir nepriklausomai nuo antradienio balsavimo rezultatų.

Partnerystės įteisinimą siūlančios Laisvės partijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas žurnalistams sakė, kad projektas bus pateiktas pavasario sesijos metu bet kokiu atveju – jei ir bus išbrauktas iš darbų programos, bus vėliau įtrauktas į darbotvarkes.

„Man atrodo, visi suprantam, kad darbų programa yra simbolinis dokumentas, tai reiškia, kad kausimai be darbų programos atsiranda darbotvarkėje, tai tėra tik formalumas, ir Partnerystės įstatymas bet kokiu atveju pavasario sesijoj bus, kaip bepasibaigs šios dienos balsavimas“, – teigė V. Mitalas.

Seimas praėjusį pavasarį atmetė įstatymo projektą, kuriuo būtų įvesta lyčiai neutrali, t. y. tiek skirtingų lyčių, tiek tos paties lyties žmonių santykius įteisinti leidžianti partnerystė. Iniciatoriai žadėjo teikti naują patobulintą projektą.

Ankstesniu Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.

Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.

Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.