Pereiti į pagrindinį turinį

V. Čmilytė-Nielsen: būtina prisiminti bendrą abiejų tautų veikimą

2021-05-03 08:08

Bendrame Lietuvos ir Lenkijos parlamentų Gegužės 3-iosios Konstitucijos 230-ųjų metinių minėjime Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentavo, kad Abiejų Tautų Respublikos priimta Konstitucija buvo pirmoji moderni Konstitucija Europoje, o šis pasididžiavimo vertas faktas, padėjęs pagrindus abiejų valstybių Nepriklausomybėms, turi mums leisti matyti ir ateities perspektyvas, ir bendro Lietuvos ir Lenkijos valstybių veikimo galimybes.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen / O. Posaškovos / Seimo kanceliarijos nuotr.

„1791 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės priimta Gegužės 3d. Konstitucija buvo pirmoji moderni rašytinė Konstitucija Europoje, ir antroji pasaulyje. Tai pasididžiavimo vertas faktas (...) dėl Gegužės 3 d. Konstitucijos Lietuvoje nėra visiško sutarimo, yra balsų, sakančių, kad dokumente nėra paminėtas Lietuvos vardas, kad tai yra suvereniteto aižėjimo ženklas, bet vis dažniau laimi požiūris, jog negalima atsisakyti bendro, mums teisėtai priklausančio Lietuvos ir Lenkijos valstybės istorinio, kultūrinio paveldo, kurio neatskiriama dalis yra ir Gegužės 3 d. Konstitucija“, – Seime kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento pirmininkė teigė, kad bendra Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija tuomet įtvirtino siekį ištrūkti iš sudėtingos situacijos, susiklosčiusios dėl Rusijos Imperijos agresyvaus veikimo, todėl bendro veikimo galimybių tarp Lietuvos ir Lenkijos būtina ieškoti ir šiandien.

„Neturime likti uždaryti praeityje, kiekvienas su savo atskirąja nuomone. Privalome matyti ateities perspektyvą ir sutelkto veikimo galimybes. Žvelgiant politiškai, iš šios dienos perspektyvos svarbu, kad dokumentas, tvirtinęs naują konstitucinę savimonę, demonstravo ryžtingą siekį išeiti iš itin komplikuotos situacijos į kurią XVIII a. pabaigoje buvo pakliuvusi Abiejų Tautų valstybė“,– sakė Seimo pirmininkė, pažymėdama, kad bendras Lietuvos-Lenkijos veikimas tuomet padėjo pamatus XX a. pabaigoje iškovotoms abiejų valstybių Nepriklausomybėms, todėl būtina šias bendras abiejų tautų pastangas prisiminti ir dabar.

„Tai buvo abiejų tautų pastanga. Tą bendrą veikimą ypač svarbu akcentuoti dabar, kai vėl gyvename neramiais, grėsmių, išbandymų ir iššūkių laikais. Nemažiau svarbu, kad 11-asis Konstitucijos straipsnis teigė, kad valstybės vientisumą ir suverenumą gina ne karalius su kariuomene, o kiekvienas pilietis. Būtent šis straipsnis realiai įgyvendintas jau 1792m. į Lietuvos ir Lenkijos Respubliką įsiveržus Rusijos kariuomenei, padėjo pamatus šiuolaikiškai suprantamai nepriklausomybės idėjai, kuri tapo kertiniu akmeniu jau XX a. Atkuriant tiek Lietuvos, tiek Lenkijos valstybes“,– bendrame Lietuvos ir Lenkijos parlamentų posėdyje kalbėjo Seimo pirmininkė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų