Kaip pranešta anksčiau, Seimas nutarė kreiptis į KT, prašant paaiškinti, ar viešojoje erdvėje prieštaringai vertinamas dokumentas atitinka šalies Konstituciją.

„Kaip žinia, Seimas yra pasikreipęs į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo – ar konvencija, jos atskiri straipsniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kadangi tai yra vienas pagrindinių argumentų, kodėl konvencijos priešininkai kritikuoja šią konvenciją“, – Eltai pirmadienį teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Tikėčiausi, kad sulaukus atsakymo diskusija vėl kelsis į Seimą ir matysime, kaip ji vystysis“, – teigė ji.

Politikė apgailestavo, kad Lietuva vis dar nėra ratifikavusi Stambulo konvencijos ir lieka tarp penkių paskutinių to nepadariusių Europos Sąjungos (ES) valstybių.

„Žinau, kad oponentai dažnai mini, jog priemonės yra perkeltos į mūsų teisėkūrą ir kad nieko nebereikia daryti. Viena vertus, jeigu taip yra iš tikrųjų, tai koks pavojus? Galėtume ją ratifikuoti, nieko neprarasime“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Tikėčiausi, kad sulaukus atsakymo diskusija vėl kelsis į Seimą ir matysime, kaip ji vystysis.

Visgi, V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė – Stambulo konvencija apibrėžia ir platesnį požiūrį į smurto lyties pagrindu prevenciją.

„Kita vertus, Stambulo konvencija nėra tik apie tas kietąsias priemones, ne tik apie persekiojimo kriminalizavimą arba arešto orderį. Tai apie holistinį požiūrį į smurto prieš moteris ir merginas problemą“, – kalbėjo ji, akcentuodama minkštųjų priemonių svarbą.

„Kaip matome, tarkime, ir šių metų statistika yra labai iškalbinga – nuo liepos 1 d. buvo išduota 7 tūkst. arešto orderių, o kreipimųsi buvo 18 tūkst.“ – situaciją iliustravo ji.

Latvija praėjusią savaitę prisijungė prie Stambulo konvencijos. Po kelias valandas trukusių diskusijų parlamentas Rygoje balsavo už Europos Tarybos konvencijos ratifikavimą. Opozicija balsavime nedalyvavo, išskyrus du parlamentarus, kurie balsavo prieš.

Latvija buvo viena iš šešių ES valstybių narių, dar neratifikavusių Stambulo konvencijos.

ELTA primena, kad pastarojoje Seimo pavasario sesijoje Lietuvos parlamentas po pateikimo pritarė Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen bei valdančiosios koalicijos atstovų ir socialdemokratų inicijuotam parlamento kreipimuisi į KT dėl išaiškinimo, ar Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai.

Vis dėlto, kai kurie atstovai Seime tikina, kad šiuo metu Lietuvoje jau veikia pakankamai teisinių įrankių kovoti su smurtu artimoje aplinkoje. Todėl, anot Stambulo konvencijos skeptikų, dokumento ratifikavimas Lietuvai nereikalingas.