Pasak jos, nesant tokios daugumos būtų rizikinga įtraukti į Seimo darbotvarkę įstatymo priėmimą, o sužlugdyti projektą būtų apmaudu.

„Kol nėra užtikrinta, kad turime neatsitiktinius, o labai tvirtus 71 balsą ir kad juos galime surinkti du kartus iš eilės, numanydami, kad gali būti ir veto ir kad reikėtų tą veto tokiu atveju atmesti, tol, žinoma, nešti partnerystės įstatymą į salę ir jį potencialiai sužlugdyti būtų labai apmaudu“, – „Info TV“ laidai „Info komentarai“ sakė Seimo pirmininkė.

Pavasarį Seimas po svarstymo minimalia balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė. Projektui nepritarė dalis konservatorių ir liberalų.

Iniciatyvai įveikti svarstymo stadiją pakako paprastosios daugumos, tačiau civilinės sąjungos šalininkai baiminasi, jog per paskutinį balsavimą projektui priimti reikės 71 balso, nes nepritariantieji nesiregistruos priėmimo procedūrai.

Pagal Seimo statutą, įstatymo priėmimo procedūroje privalo dalyvauti ne mažiau kaip pusė visų parlamento narių.

71 balsas reikalingas ir norint Seime atmesti prezidento veto.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, lyčiai neutralios partnerystės iniciatoriai padarė strateginių klaidų nuo pat Seimo kadencijos pradžios.

„Jis (projektas – BNS) buvo labai sukoncentruotas, suasmenintas, tapęs vienos frakcijos klausimu ir tapęs tokiu taikiniu, nuo kurio neva priklausė koalicijos likimas. Ir tai, žinoma, tapo didžiule kliūtimi jį įgyvendinti, surinkti balsų“, – sakė parlamento vadovė, turėdama omenyje valdančiąją Laisvės frakciją.

Pasak jos, kiti su žmogaus teisėmis susiję klausimai Seime buvo priimti, nes „netapo taikiniu ir netapo koalicijos išgyvenimo klausimu“.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

Prezidentas G. Nausėda nėra konkrečiai atsakęs, ar pasirašytų Civilinės sąjungos įstatymą, tačiau perspėja, kad vertins, ar priimtas projektas neprieštaraus Konstitucijai, numatančiai, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“, o „santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“.