Taip ji komentavo antradienį konservatorių ir J. Džiugelio paskelbtą sprendimą, kad jis susprenduoja vadovavimą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui (SRDK).

„Suspendavimo mechanizmas egzistuoja kalbant apie narystes partijose ir neretai yra naudojamas. Statute tokios galimybės suspenduoti komiteto pirmininko pareigas nėra“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Jeigu jūs manęs paklausite, ar jis išlieka pirmininku, tai formaliai jis išlieka pirmininku“, – pridūrė ji.

Pasak parlamento vadovės, SRDK yra itin svarbus komitetas, nagrinėjantis daug klausimų, tad V. Čmilytė-Nielsen laukia aiškumo dėl to, kas vadovaus jam.

„Jau artėjant pavasario sesijai tikrai reikės aiškumo šioje situacijoje, ko dabar nėra. Iš seniūnės gavau patikinimą, kad J. Džiugelis nebetęs savo darbo kaip komiteto pirmininkas. Suprantu, kad dabartinėse aplinkybėse jam tęsti tą darbą būtų labai sudėtinga“, – dėstė Seimo pirmininkė.

V. Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad SRDK pirmininko postas pagal frakcijų susitarimą priklauso konservatoriams, tad prerogatyva ieškoti kandidato į šį posta yra TS-LKD frakcijos.

„Matysime, ką jie pasiūlys“, – sakė parlamento vadovė.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė antradienį paskelbė, kad su J. Džiugeliu sutarta, jog kilus abejonėms dėl jo ryšių su lošimų verslo lobistu politikas nevadovaus komitetui.

„Tęsti vadovaujantį darbą šiam komitetui jam būtų sudėtinga ir sutarėme, kad komiteto vadovo darbo netęs, formuluojam kol kas, kad tai suspendavimas, nevykstant plenarinei sesijai jokių sprendimų mes ir negalime turėti, plenarinėj salėj išsisprendžia tokio pobūdžio klausimai“, – žurnalistams Seime sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnaitė.

J. Džiugelis sakė suspenduojantis vadovavimą komitetui, o į klausimą, ar trauksis iš šių pareigų, tiesiai neatsakė, tvirtindamas, kad „sprendimai turbūt ryškės pavasario sesijoje“

„Mes sutarėme su frakcijos seniūne, kad aš šiuo metu susispenduoju kaip komiteto pirmininkas, manau, kad komitetas nuo to nenukentės, man svarbu, kad sustotų ši mane diskredituojanti kampanija, dar svarbiau kad nustotų mano inicijuotas pataisas diskredituojanti kampanija“, – po susitikimo su R. Morkūnaitė-Mikulėnienė žurnalistams Seime sakė J. Džiugelis.

Politikas tvirtino, jog jo inicijuoti pakeitimai dėl lošimų verslo reguliavimo atitinka viešąjį interesą, o jo veiksmuose „jokio pažeidimo nėra“.

Šiuo metu nėra galimybės formaliai pakeisti komiteto pirmininko.

Seimo statutas nenumato galimybės Seimo nariams stabdyti parlamente einamas pareigas, tačiau yra prievolė nusišalinti vengiant interesų konflikto, kai svarstomi klausimai, kurie gali būti susiję su politiko privačiais interesais.

J. Džiugelis teigė, jog šiuo metu atsistatydinti nėra galimybės, nes nevyksta Seimo sesija. Komitetų vadovus tvirtina Seimas.

„Šiuo metu nėra galimybės formaliai pakeisti komiteto pirmininko. (...). Aš neturiu statutinės galimybės pasitraukti, aš susispenduoju kol kas, nes noriu sulaukti ir kitų papildomų atsakymų“, – teigė J. Džiugelis.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad J. Džiugelio paskelbtas susispendavimas yra „tinkamas sprendimas“, taip pat ji teigė, jog parlamentaro situacija meta šešėlį, bet tai daugiau regimybė nei faktais grįsti pažeidimai, todėl jam nesiūloma priimti sprendimų dėl narystės partijoje ar frakcijoje.

Naujienų portalas „15min“ pirmadienį paskelbė interviu su lošimų verslo lobistu Mindaugu Ardišausku, kuriame jis patvirtino, kad konsultavo Nacionalinę lošimų ir žaidimų verslo asociaciją tuo pat metu, kai teikė paslaugas parlamentarui.

J. Džiugelio ryšiai su M. Ardišausku paaiškėjo Andriui Tapinui su iniciatyva „Skaidrinam“ paskelbus, kad J. Džiugelis iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų sumokėjo M. Ardišauskui 23 tūkst. eurų už Seimo nario ataskaitų rengimą.

Trejus metus komunikacijos klausimais J. Džiugelį konsultavęs M. Ardišauskas šių metų vasarį tapo Atsakingo lošimų verslo asociacijos vadovu.

J. Džiugelis yra teikęs pataisų dėl lošimo reguliavimo, su lošimais susijusius klausimus nagrinėjęs savo vadovaujamame komitete. Viena tokių pataisų siūloma leisti lošti tik nuo 21-erių. Dabar lošėjų amžiaus riba yra 18 metų, o kazino – 21-eri.