„Šiandieną Lietuva yra labai dažnai lyginama su tam tikromis Skandinavijos šalimis, ypač kalbant apie galimybių pasą, kad, pavyzdžiui, Danijoje jau yra atsisakoma jo atitikmens. Tai aš tiesiog norėčiau priminti, kad tose šalyse, kur jau atsisakoma sveikatos sertifikato ar galimybių pasų, ten yra rizikos žmonių paskiepijimo procentas kur kas didesnis nei Lietuvoje, taip pat yra kartais mažesnis ligoninių apkrovimas“, – žurnalistams Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Politikė taip pat atkreipia dėmesį, kad Skandinavijos šalyse, kitaip nei Lietuvoje, politikai vieningai skatina gyventojus skiepytis.

Tačiau taip pat sudaryti prielaidas, sąlygas, motyvaciją, tiems žmonėms, kurie dar vis abejoja, pasiskiepyti.

„Ir galbūt dar vienas aspektas, kuris skiriasi lyginant su Lietuva, yra tas, kad politikos lyderiai vieningai skatina žmones skiepytis, nėra esminių nuomonių išsiskyrimų. Ir pasitikėjimas visuomenėje, kaip vienas iš rezultatų tokios retorikos, yra aukštesnis nei šiandieną Lietuvoje“, – atkreipė dėmesį ji.

V. Čmilytės-Niesen pabrėžia, kad galimybių pasas šiuo metu yra įrankis, leidžiantis veikti platesniam ratui sektorių. Pasak jos, tai taip pat ir skatina gyventojus vakcinuotis.

„Mano nuomone, mes turime išnaudoti visus įrankius, kurie leistu ne uždaryti visą visuomenę, o suteikti galimybes veikti kuo platesniam skaičiui sektorių, neiti į dar vieną uždarymą, nepaisant didėjančių skaičių, beje, ir didėjančių mirusiųjų skaičių kasdien“, – sakė Seimo pirmininkė.

„Tačiau taip pat sudaryti prielaidas, sąlygas, motyvaciją, tiems žmonėms, kurie dar vis abejoja, pasiskiepyti“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda trečiadienį pareiškė, kad Galimybių pasas kaip paskata skiepytis nebeveikia.

„Dabar mes pastarosiomis dienomis įžvelgiame tokią neguodžiančią tendenciją, skiepijimosi greitis lėtėja ir akivaizdžiai matyti, kad mosavimas Galimybių pasu kaip tam tikra paskata skiepytis nebeveikia, ir mes turėtume atsiremti į gerąją savivaldybių patirtį“, – pridūrė jis.