„Lankausi šiuo metu kaip tik viename iš pabėgėlių centrų, prie sienos kaip tik su Ukraina“, – LRT sakė Seimo pirmininkė.

Jos žiniomis, Lenkija priėmė jau apie 2,8 mln. karo pabėgėlių.

„Tikrai tos moterys, tie vaikai su, kuriais dabar kalbu, su kuriais susitinkame, jie, aišku, labai, viena vertus, sukrėsti, kita vertus, dėkoja juos priimančiai Lenkijai, Lietuvai ir kitoms šalims“, – kalbėjo parlamento pirmininkė.

Pasak jos, visos drauge vykusios parlamentų pirmininkės vieningai smerkia Rusijos karą Ukrainoje, o šiuo vizitu taip pat siekiama telkti paramą nuo karo kenčiančiai šaliai.

„Vertinimas Kremliaus veiksmų, Rusijos karo prieš Ukrainą yra iš esmės identiškas: jį smerkia visos čia besilankančios parlamentų pirmininkės, valstybės, kurioms atstovauja. Ir vienas iš pagrindinių siekių tokio vizito yra taip pat telkti tokią visiškai vieningą poziciją dėl pagalbos Ukrainai, kalbant ir apie jos narystę Europos Sąjungoje, ir apie tolimesnę labai aktyvią karinę pagalbą, ir, žinoma, humanitarinę“, – sakė Lietuvos Seimo vadovė.

Pasak jos, vizito metu buvo galima praktiškai įsitikinti, kokia humanitarinė krizė yra ištikusi Ukrainą, tačiau tai galinti būti tik pradinė banga.

„Turint galvoje, kad karas nesibaigė, kad kariniai veiksmai toliau tęsiasi, tai ta humanitarinė krizė, kurios mes nematėme nuo Antrojo pasaulinio karo, ji gali dar labiau įsisiūbuoti, todėl, žinoma, mūsų tikslas šiandien, įsitikinus savo akimis, pakalbėjus su pabėgėlėmis, su vaikais, daryti viską grįžus namo, kad pagalba Ukrainai būtų nesustojama ir vis didesnė“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

ES valstybių parlamentų vadovės lankėsi Chelmo pabėgėlių centre „Lwowska“, humanitarinės pagalbos centre „Ptak“.

Lenkija yra pagrindinė pabėgėlių iš Ukrainos kelionės kryptis.

Per parlamentų vadovių susitikimą taip pat numatoma aptarti bendrijos ir atskirų valstybių paramą Ukrainai, Kremliaus režimo vykdomus karo nusikaltimus, sankcijas Rusijai, Ukrainos narystės ES perspektyvas.