Ketvirtadienį ji įregistravo nutarimo projektą, kuriame siūlo Seimui, vadovaujantis Seimo statutu, išrinkti Seimo narį Joną Jarutį Seimo pirmininko pavaduotoju.

Šis klausimas yra įrašytas į ketvirtadienio Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę.

Jei Seimas pritartų šiai kandidatūrai, Seimo pirmininkė turėtų 7 pavaduotojus.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen lapkričio pabaigoje yra pasirašiusi potvarkį dėl funkcijų, kurios pavestos jos šešiems pavaduotojams, primena ELTA.

Seimo pirmininkės pirmasis  pavaduotojas, Seimo valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Jurgis Razma teikia Seimo pirmininkui pasiūlymus dėl Seimo sesijų darbų programų, savaitės ir dienos Seimo posėdžių darbotvarkių projektų, kuruos Seimo komitetų darbą.

Seimo pirmininkės pavaduotojas, Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas koordinuoja Seimo tarptautinio bendradarbiavimo klausimus, kuruos Seimo delegacijų tarptautinėse organizacijose veiklą. 

Seimo vicepirmininkei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narei Radvilei Morkūnaitei -Mikulėnienei pavesta koordinuoti Europos Sąjungos reikalus.

Seimo komisijų ir tarpparlamentinių ryšių grupių veiklą kuruoja Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis.

Seimo pirmininkės pavaduotojas konservatorius Paulius Saudargas kuruoja Seimo kanceliarijos darbą, jam pavesta organizuoti ir Seimo priežiūrinę veiklą (parlamentinę kontrolę).

Kaip vykdomi Seimo valdybos sprendimai, kontroliuoja Seimo pirmininkės pavaduotojas socialdemokratas Julius Sabatauskas. Jis taip pat prižiūri, kaip įgyvendinami Konstitucinio Teismo nutarimai, išvados ir sprendimai.

Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen potvarkis dėl Seimo pirmininko pavaduotojų funkcijų įsigaliojo šių metų lapkričio 24 d.

V. Čmilytė-Nielsen: sprendimas  – logiškas

V. Čmilytė-Nielsen teigia, kad sprendimas teikti J.  Jaručio kandidatūrą į Seimo vicepirmininkus yra logiškas. Pasak parlamento vadovės, Seimo valdyba bus institucija, priimanti labai svarbų sprendimą dėl nuotolinio darbo, todėl joje atstovavimą būtų logiška turėti visoms opozicinėms frakcijoms.

Tai būtų logiška, jei joje būtų visų opozicinių frakcijų atstovai.

„Aš manyčiau, kad vertinant tai, kad šiandieną kalbame ir apie nuotolinio darbo galimybę, šiame kontekste Seimo valdybos vaidmuo dar labiau išauga, nes Seimo valdyba bus ta institucija, kuri priims sprendimą dėl perėjimo prie nuotolinio darbo. Tai būtų logiška, jei joje būtų visų opozicinių frakcijų atstovai“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė akcentuoja, kad LVŽS atstovo kandidatūrą į Seimo vicepirmininkus logiška teikti ir dėl to, kad „valstiečiams“ nepavyksta turėti savo opozicijos lyderio.

„Kitas argumentas, žinoma, yra tas, kad Lietuvos valstiečiams ir žaliesiems kol kas nepavyksta turėti savo opozicijos lyderio, kas atrodė Seimo darbo pradžioje, kad tai bus įmanoma padaryti greitai. Šis procesas stringa, todėl, manau, kad sprendimas dar kartą teikti jų atstovą yra pakankamai logiškas“, – patikino ji.

J. Jarutis: nesu politikos naujokas

Seimo vicepirmininku teikiamas J. Jarutis kol kas neskuba vertinti savo šansų būti patvirtintam, tačiau viliasi, kad situacija Seime pagaliau išsispręs ir „valstiečiai“ Seimo valdyboje turės savo atstovą.

„Aš manau, kad galios žaidimai niekur nevedė, tikiuosi, nepriklausomai nuo to, kokia pavardė, nesvarbu ar aš, ar kažkas kitas, aš manau, kad ta pozicija priklausė didžiausiai opozicinei frakcijai, tikiuosi, kad šiandien tas rebusas bus išspręstas“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį teigė J. Jarutis.

Taip kad per skubėjimą įvyko toks kazusas. Manau, kad šiandien jis bus ištaisytas.

Nors parlamentaras akcentuoja nesąs politikos naujokas, tačiau kol kas neskuba prognozuoti, kaip jam sektųsi būti Seimo vicepirmininku.

„Politikoje esu maždaug 30 metų, tai esu praėjęs savivaldos visas grandis, nuo tarybos nario, mero pavaduotojo iki mero, o praėjusią kadenciją buvau eiliniu Seimo nariu. Vėlgi, jeigu turėsiu galimybę tas pareigas atlikti, gyvenimas parodys, ar man pavyks susitvarkyti, ar ne“, – sakė politikas.

J. Jaručio manymu, tai, kad pirmąjį kartą jo kandidatūros parlamento pirmininkė nusprendė neteikti Seimui, nulėmė techniniai dalykai.

„Galbūt mes pavėlavome tas porą minučių. Bet apskritai, mano požiūriu, buvo paskubėta ir praėjusį kartą. Duoti frakcijai apsispręsti 10-15 minučių... Galų gale ir man, kaip žmogui, (...) reikia pasitarti su artimaisiais, su kolegomis“, – teigė J. Jarutis.

„Taip kad per skubėjimą įvyko toks kazusas. Manau, kad šiandien jis bus ištaisytas“, – pridūrė jis.