„Spėčiau, kad užsienio politika tikrai nebus tarp jos (I. Ruginienės – ELTA) prioritetų“, – laidoje „ELTA savaitė“ teigė V. Čmilytė–Nielsen.
„Prezidentui tai galėtų būti palanki kandidatūra ir dėl to, nes su Kęstučiu Budriu, užsienio reikalų ministru, kuris yra atėjęs į šią poziciją iš prezidento komandos, yra labai gera sinergija. Tai, realiai, užsienio politika ir liks Prezidentūros rankose“, – teigė liberalė.
Pasak jos, tai, kad Vyriausybės vadovas skirs mažiau dėmesio užsienio politikos klausimams nėra gerai.
Tai, realiai, užsienio politika ir liks Prezidentūros rankose.
„Kryptys yra teisingos, bet Lietuva nebėra ryški žaidėja. Suprantama, kai esi nedidelė šalis, yra du pasirinkimai – arba eini su visais kitais ir darai tai, ką daro tavo sąjungininkai ir partneriai, arba mėgini būti ryškus ir kažkokias tendencijas netgi diktuoti, burti sąjungas tiems klausimams, kurie tau yra labiausiai aktualūs“, – kalbėjo V. Čmilytė–Nielsen.
„Lietuvos aktyvumo dabar tokio nematau, koks jis buvo praeitoje kadencijoje, ir manau, kad tai praradimas“, – pabrėžė ji.
I. Ruginienė yra teigusi, kad pirmojo vizito galėtų vykti į Ukrainą. Ji taip pat užsiminė ir apie Lenkiją. Politikė taip pat yra pažymėjusi, jog jos pozicija Kinijos klausimu išliks tokia, kokios laikėsi 19-oji Vyriausybė.
ELTA primena, kad socialdemokratų prezidiumas į praėjusią savaitę iš premjero posto pasitraukusio Gintauto Palucko vietą delegavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai iki šiol vadovavusią Ingą Ruginienę ir siūlo ją naująja ministre pirmininke.
Naujausi komentarai