„Numirė kalinys. Tai apie Michailą Gorbačiovą. Jam taip ir nebuvo leista nei pačiam galvoti, nei savo mintimis kalbėti, – savo „Facebook“ paskyroje paskelbus apie M. Gorbačiovo mirtį trečiadienį rašė V. Landsbergis. – Net sausio 13-osios naktį, kai kažkas jame krustelejo, ir pats liepė parengti pasisakymą Vilniuje – jeigu skristų, – iš ryto jau jam buvo jo viršininkų pasakyta, kaip turi elgtis, kaip meluoti“.

„Taip ir liko tik sraigteliu, aktorium, ne asmenybe. Gaila žmogaus, nepajėgusio tapti oriu žmogum. Neadekvatumas užimamai padėčiai. Arba – kalinio padėtis. Gyveno ir mirė zonoje“, – tvirtino jis.

M. Gorbačiovas ėjo 92-us metus, jis mirė po sunkios ligos.

Numirė kalinys. Tai apie Michailą Gorbačiovą. Jam taip ir nebuvo leista nei pačiam galvoti, nei savo mintimis kalbėti.

M. Gorbačiovas Sovietų Sąjungos komunistų partijos generaliniu sekretoriumi dirbo nuo 1985 iki 1991 metų.

Vakaruose jis tikriausiai bus atsimenamas kaip žmogus, prisidėjęs prie santykių tarp SSRS ir JAV atšilimo, jo nuopelnais laikomos ir pradėtos demokratinės reformos.

Tačiau jis nesiėmė ryžtingiau modernizuoti sąstingio apimtos valstybinės ekonomikos ir išlaikė griežtą politinės santvarkos kontrolę, o Lietuvoje bus menamas kaip jėga malšinęs šalies nepriklausomybės siekius.

V. Landsbergis, visuomet laikęs SSRS lyderį atsakingu už Sausio 13-osios įvykius, ragino Lietuvą iškelti bylą jo atžvilgiu.

M. Gorbačiovo atsakomybės iki pat jo mirties siekė ir per 1991-ųjų sausio įvykius Lietuvoje žuvusių aukų artimieji. Tų metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą iš viso žuvo 14 žmonių.

Vilniaus teismas ketina spręsti dėl M. Gorbačiovo teisių perėmėjo civilinėje byloje.