„Galėtų valstybė paminėti šią dieną reikšmingiau, bet gal dabartiniai vadovai, Vyriausybė nejaučia, kad ji stovi ant tų pagrindų, kad neturi tikrų pagrindų po savimi. O mes tuos pagrindus jaučiame, nes atpažįstame, atsimename pasidžiaugdami tuo, kas pasiekta, ir apgailestaudami dėl to, kas galėjo būti geriau pasiekta“, - kalbėjo profesorius.

„Sąjūdis skelbė kitokios Lietuvos viziją - neįklimpusios „sovietijoje, su visais melais, apgavystėmis ir giluminėmis blogybėmis“, - pabrėžė V. Landsbergis.

Pasak jo, siekta nepriklausomybė ir laisvė buvo skirta suformuoti kitokią Lietuvą. Tačiau, akcentavo buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, ne su visais iššūkiais pavyko susitvarkyti. Anot jo, pasiekus politinį tikslą - nepriklausomybę, Lietuva susidūrė su iššūkiais valstybės viduje - visuomenės ligomis ir ydomis. Nuo kai kurių ligų, pasak profesoriaus, nepavyko pasveikti iki šiol.

Sąjūdis skelbė kitokios Lietuvos viziją - neįklimpusios sovietijoje, su visais melais, apgavystėmis ir giluminėmis blogybėmis.

V. Landsbergio nuomone, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta idealizmo ir vertybėmis grįsto požiūrio. Jis netiesiogiai užsiminė apie „valstiečių“ parūpintą valstybės dotaciją „socialdarbiečiams“. Pasak jo, tai menkas ir trumpalaikis valdžios siekis.

„Trūksta idealizmo, tikėjimo gėriu, gėriu žmoguje, bendruoju gėriu, dėl kurio mes dirbame ir stengiamės. Dalykai yra susmulkėję, sumenkėję, pavirtę kažkokiu grobiu - kas daugiau užims erdvės valdžioje, kas daugiau prie finansinių srautų prieis ir pasimalonins save ir savo draugus ir panašiai, užsitvirtins bazę kitiems rinkimams. Viskas yra labai trumpalaikiai, siauri ir menki dalykai“, - kritiškai kalbėjo V. Landsbergis. Profesorius pabrėžė, kad, lyginant dabartinę politiką su buvusiu Sąjūdžio pakilimu, galima matyti labai ryškius skirtumus.

Galiausiai V. Landsbergis labai kritiškai įvertino sprendimus nebeviešinti Vyriausybės pasitarimų. Jo manymu, tai rodo, kad norima grįžti į pokomunistinę Lietuvą, kurioje viską sprendžia vienas žmogus.