Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad J. Pilsudskio asmenybė „įkūnija prieštaringiausią, nors ir trumpą, mūsų šalių istorijos atkarpą“.

„Mes, lietuviai, neturime pamiršti maršalo nuopelnų stabdant bolševikų invaziją Europoje. Galbūt ateis toks laikas, kai galėsime sutarti dėl vienodo požiūrio į mūsų valstybių santykius XX amžiaus pirmojoje pusėje“, – teigia premjeras.

Tai rašoma ministro pirmininko sveikinime Vilniuje vykstančiai istorikų ir politologų konferencijai apie J. Pilsudskį. Ją rengia Lenkijos institutas Vilniuje, Lenkijos tautos atminties institutas, Lietuvos istorijos institutas ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.

J. Pilsudskio atminimas paminėtas ir nedidelėje akcijoje prie sostinės Rasų kapinių, kur palaidota J. Pilsudskio širdis ir jo motina. Į ją atvykęs buvęs pirmasis valstybės vadovas po nepriklausomybės atkūrimo Vytautas Landsbergis sakė, kad J. Pilsudskis tapo svarbia Lietuvos istorijos dalimi.

„Jis nėra tik Lenkijos istorijos, jis ir Lietuvos istorijos dalis, (...) visgi Vilnius yra Lietuvos dalis ir jis vaidino didelį vaidmenį Lietuvos istorijoje. Mes galime sakyti, kad žalingą, neigiamą, bet jis iš Vilniaus du kartus išvarė bolševikus“, – BNS sakė V. Landsbergis.

Lenkija Vilnių užėmė 1920 metais ir valdė iki 1939-ųjų. Tarpukario Lietuva protestuodama su Lenkija nepalaikė diplomatinių santykių.

Lietuvai Vilniaus okupacija buvo labai skaudus smūgis. Lietuva galėjo neatsigauti ne tik netekusi sostinės, bet ir susisiekimo kelių, centrų, ekonomikos ir daugelio žmonių, kurie liko už administracinės linijos.

Pasak V. Landsbergio, J. Pilsudskis stokojo nuovokos, kad jeigu tarpukariu Lietuvos ir Lenkijos santykiai būtų geri, jos būtų pajėgesnės atsilaikyti prieš sovietų okupaciją.

Lenkijos maršalas tik supykdė ir sukiršino lietuvius su lenkais, o Lenkija iš to nieko nelaimėjo, teigė jis.

„Lietuvai Vilniaus okupacija buvo labai skaudus smūgis. Lietuva galėjo neatsigauti ne tik netekusi sostinės, bet ir susisiekimo kelių, centrų, ekonomikos ir daugelio žmonių, kurie liko už administracinės linijos“, – sakė V. Landsbergis.

Konservatorių garbės pirmininkas tvirtino, jog nepaisant Vilniaus krašto okupacijos lietuviams reikėtų nežiūrėti į istoriją kategoriškai.

„Reikia kritiškų balsų, norinčių suprasti kur kas sudėtingesnę istoriją, nei vienareikšmiškas pyktis. O mes visada galime prisiminti, kad tikroji Pilsudskio pavardė yra Pilsodiškis. Iš Žemaitijos nuo Pilsodos yra jo giminė“, – kalbėjo jis.

Netoli J. Pilsudskio širdies ir jo motinos kapo keliasdešimt aktyvistų antradienį iškėlė plakatus su 1922 metais Lenkijos maršalo pasakyta citata, kur jis pripažįsta lietuvių nuopelnus kuriant Vilnių.

„Šie žodžiai gali nuimti didelę priešpriešą tarp mūsų ir lenkų. XXI a. ne žemės turi rūpėti, o štai šita vieta, galva“, – BNS sakė vienas akcijos iniciatorių Mintautas Daulenskis.

J. Pilsudskis 1867-ųjų gruodžio 5 dieną gimė Zalave Vilniaus krašte. Jo kūnas buvo palaidotas Krokuvoje, Vavelio kriptoje, kur ilsisi karaliai, valstybės veikėjai bei žymiausi lenkai.