Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininko teigimu, Dūmos deputatų kvietimas būtų logikas ir žmoniškas žingsnis.

„Kviesti Dūmos deputatus į mūsų minėjimą būtų logiška, būtų žmoniška. Tai irgi tiesa. Juk žuvusieji prie bokšto, žuvo ir už jūsų laisvę – būtų proga tai pasakyti“, – ketvirtadienį per Laisvės gynėjų susitikimą istorinėje Kovo 11-osios salėje teigė jis.

V.Landsbergio teigimu, galbūt atėjo laikas su Rusijos parlamentarais pasišnekėti apie viską – padoriai, draugiškai. Anot jo, tokia diplomatija būtų reikalinga.

Rusija laikoma viena didžiausių Lietuvos nacionalinio saugumo grėsmių. Maskva atsisako bendradarbiauti Sausio 13-osios, Medininkų žudynių bylose.

V.Landsbergis tvirtino, kad 1991 metų sausį prasidėjęs karas tęsiasi, kad Sausio 13-osios pamokos reikalingos Lietuvos dabarčiai, ateičiai, ir jos nėra istorija.

„Jo (karo) pabaigos, juoba taikos sutarties dar nematyti“, – sakė jis.

Politikas pasidžiaugė, kad Sovietų Sąjungos karių veiksmai Lietuvoje 1990-1991 metais pripažinti karo nusikaltimais. Tačiau, anot jo, ties tuo sustoti negalima.

„Praėjo 25 metai, ir mes galų gale jau teisine kalba pasakėme, jog tai buvo karo nusikaltimas. Pasakėme, o dar neiškėlėme bylos Hagoje. Ten teisiami tik Serbijos, jokiu būdu ne Rusijos karo nusikaltėliai. O ar susitvarkėme bent savo kieme, savo teisingumo įstaigų džiunglėse?“ – retoriškai klausė V.Landsbergis.

Nors didelės apimties Sausio 13-osios byla dabar nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, politikos veteranas vardijo epizodus, kurių, jo nuomone, toje byloje trūksta.

„Priešas puola ir melu, ekonomika, jos poveikiu, apgavystėmis, totalia propaganda ir kvailinimu, visokiausiais įsiskverbimais į mūsų tarpą. Lietuvą bandė du kartus palikti be Vyriausybės, verbuoti ministrus. Ar tai surašyta didžiojoje byloje? Ar figūruoja toks vietinis nusikaltimas kaip valstybės išdavimas? O toks tarptautinis nusikaltimas kaip sprogstamų ir išcentrinių kulkų naudojimas? O galimas Ivanovo draugovininkų šaudymas nuo stogų, ką „Berkut“ darė Kijeve?“ – kalbėjo V.Landsbergis.

Priešas puola ir melu, ekonomika, jos poveikiu, apgavystėmis, totalia propaganda ir kvailinimu, visokiausiais įsiskverbimais į mūsų tarpą. Lietuvą bandė du kartus palikti be Vyriausybės, verbuoti ministrus.

Jis teigė, kad „vienas Aukščiausiosios Tarybos deputatas kalbino valstybės vadovą bėgti lėktuvu į užsienį“, esą buvo parengtas ir lėktuvas.

„Buvusi premjerė ir buvęs kitas deputatas net skelbė sausio 13-osios paryčiais, kad pirmininkas jau pabėgęs. Panaudojo tokį informacinį ginklą. O ar yra puslapis byloje?“ – klausė Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas.

Jis taip pat minėjo 1991 metų sausį į JAV nuvykusį ir į Valstybės departamentą Vašingtone mėginusį patekti Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pareigūną.

„Ko? Būtent su ypatinga žinia, kad Lietuva turi savo kaimynui teritorinių pretenzijų. Pats laikas. Supraskite, laikas tuos lietuvių nacionalistus likviduoti. Gerai, kad misteris Gorbačiovas imasi jėgos. Išties totalinis karas – nuo Maskvos iki Vašingtono. Stasys Lozoraitis užblokavo šią diplomatinę diversiją. Ji aprašyta knygoje, bet ar ji egzistuoja byloje?“ – teiravosi V.Landsbergis.

Kalbėdamas Kovo 11-osios salėje politikas tvirtino, kad viena didžiausių Lietuvos ydų ir silpnybių – svarbiausių pamatinių dalykų neskyrimas nuo antraeilių.

„Lengva mums pakišti kokių keistenybių, kad užsisuktų ginčai, atimantys strateginį laiką. Dar ketveri metai iki kitų Seimo rinkimų, o jau ginčijamės, kaip šiandien, tokią svarbią dieną, kiek tada reikės rinkti Seimo narių ir kodėl. Lyg neturėtume aktualiausių klausimų. Arba kiek šaldyti embrionų, kaip laidoti negimusius. Kaip ginti gimusius – mažiau svarbu. (...) Kada pradėsime Vyriausybės iškraustymą į Kauną ar Šiaulius. Tik Astravą nuolankiai leidžiame statyti Vilniaus pražūčiai. Gerai, kad šiomis dienomis Seimo pirmininkas bent iškėlė tą klausimą svečiui iš tų, kurie stato pražūtį“, – sakė V.Landsbergis.

1991 metų sausio 13 dieną sovietai karine jėga bandė nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS. Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

Nors kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugoto tuometinės Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pastato.