„Vertindamas tuos rinkimų rezultatus, (...) šiandien ryte aš parašiau pareiškimą, kad aš atsistatydinu iš Darbo partijos pirmininko pareigų. Manau, kad tai logiškas, vakarietiškas, normalus žingsnis“, – žurnalistams sakė V.Mazuronis.

Vadovavimą perima V. Gapšys

Iki Darbo partijos suvažiavimo jai vadovaus pirmasis partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys.

Negalutiniais duomenimis, „darbiečiai“ neperžengė būtino patekti į Seimą 5 proc. rinkimų barjero daugiamandatėje apygardoje. Jie surinko 4,7 proc. balsų.

„Aš manau, kad partija neabejotinai susirinks į tarybą, į suvažiavimą, partijai reikia įvertinti situaciją, ką padarė klaidingai, reikia persirikiuoti, atkreipti dėmesį į patirtį šitų rinkimų ir ruoštis kitiems rinkimams, kurie vyks po trejų metų“, – kalbėjo V.Mazuronis.

Artimiausiu metu bus šaukiama Darbo partijos taryba, kurioje bus analizuojamos gilesnės nesėkmingo pasirodymo rinkimuose priežastys.

V.Mazuronis, kalbėdamas apie galimas nesėkmės priežastis, neatmetė galimybės, kad tam įtakos galėjo turėti ir Viktoro Uspaskicho pasitraukimas iš partijos lyderio pareigų, taip pat, jo vertinimu, tam įtakos turėjo apie partiją formuota neigiama nuomonė.

„Buvo padarytos klaidos mūsų partijos, tame tarpe – gramatinės“, – kalbėjo V.Mazuronis, kurio vadovautos partijos ministrės susilaukė kritikos dėl gramatinių klaidų savo rinkiminėje agitacijoje.

Pasak V.Gapšio, dabar pagrindinis dėmesys bus sutelktas į „darbiečių“ vienmandatininkus, patekusius į antrąjį turą.

„Turime vienmandatininkus, kuriems esame pasiruošę suteikti visą reikiamą pagalbą, padėti. Tikimės, kad jiems pasiseks rinkimų kampanijos antrasis turas. Turime penkis kandidatus, dar kalbame dėl Šarūno Biručio, dėl to, kad skirtumas su trečiuoju asmeniu labai nedidelis ir mūsų turimomis žiniomis ten galėjo vykti tam tikros manipuliacijos, todėl svarstysime galimybes kreiptis galbūt ir dėl balsų perskaičiavimo“, – sakė jis.

V.Gapšys sakė nesantis nusprendęs, ar dalyvaus naujo partijos pirmininko rinkimuose.

Traukiasi ir R. Paksas

Europarlamentaras Rolandas Paksas atsistatydina iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko pareigų, spaudos konferencijoje pirmadienį pranešė partijos atsakingasis sekretorius Almantas Petkus.

„Bendru rezultatu nusivylę nesame. Nepaisant tokios situacijos, prieš pats spaudos konferenciją aš gavau mūsų pirmininko prezidento Rolando Pakso pareiškimą, kad jis atsistatydina iš partijos pirmininko pareigų“, - žurnalistams pirmadienį sakė A.Petkus.

„Aš manyčiau, kad į šitą klausimą jis atsakys pats. Aš manau, kad šiandien plačiau išgirsim iš jo paties“, – klausiamas apie toko sprendimo motyvus spaudos konferencijoje sakė A.Petkus.

Anot jo, trečiadienį rinksis partijos valdyba, kuri spręs, kas laikinai eis partijos vadovo pareigas. Po to ne ilgiau nei per mėnesį vyks rinkiminis partijos kongresas.

A.Petkus teigė R.Pakso atsistatydinimo pareiškimą gavo iš partijos sekretoriato pirmadienį.

Pasak partijos rinkimų štabo vadovo Remigijaus Žemaitaičio, apie savo sprendimą R.Paksas pranešė partijos vadovybei aptariant rinkimų pirmojo turo rezultatus. „Dvi valandas ryte posėdžiavome - aptarinėjome rinkimų rezultatus. Ir jis (R.Paksas - BNS) sako: aš turiu tokį pasiūlymą. Ir pasakė, kad traukiasi. Parašė pareiškimą“, - BNS teigė R.Žemaitaitis.

Į tokią partijos lyderio žinią, pasak R.Žemaitaičio, partiečių reakcija buvusi „labai prasta“. „Kaip kitaip reaguoti, kai vadas nusprendžia taip padaryti “, - teigė R.Žemaitaitis, patikinęs, kad tokio partijos lyderio sprendimo niekas nesitikėjo ir nelaukė.

R.Žemaitaitis taip pat sakė tikintis, jog „Tvarka ir teisingumas“ gali dalyvauti valdančiojoje koalicijoje tuo atveju, jeigu galutinai susiskaldys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

„Mano žiniomis, tai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje yra absoliutus skilimas. (…) Du lyderiai šiandien nesutaria, į kurią pusę pasisukti. Vienos derybos vyksta intensyviai su kairiaisiais, kitas lyderis derasi su konservatoriais“, - kalbėjo politikas.

„Gali būti taip, kad visos partijos gali tapti valdančiąja dauguma, o valstiečiai gali tapti ir opozicija“, - pridūrė jis.

Tokiu atveju „tvarkiečiai“ ir matytų galimybes dalyvauti valdančiojoje daugumoje.

„Tikrai taip, matau realią galimybę. Šiandieną, kai gali būti tam tikri nesutarimai, mūsų balsai gali būti tie lemiami balsai, suformuojant valdančiąją koaliciją“, - kalbėjo R.Žemaitaitis

R.Paksas Valdovų rūmuose vykusioje spaudos konferencijoje nedalyvavo, partiečių teigimu, jis buvo kitame renginyje, taip pat ruošiasi vykimui į Europos Parlamentą.

„Aš manau, kad žmogus, kuris kovojo už žmogaus teises 12-13 metų (..), aš manau, kad yra šiokia tokia nuoskauda, kad jeigu valstybė, valstybės vadovai kalba apie žmogaus teises, už demokratines teises, už žmogaus teisių gynimą. Per 12 metų nesugebama pakeisti, atrodo, visiškai nereikšmingo straipsnio, kuris leistų žmonėms nuspręsti, kas jiems gali atstovauti Seime ir kas gali dirbti“ , – sakė partijos rinkimų štabo vadovas Remigijus Žemaitaitis.

R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot teismo, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją. Priimti tokią pataisą Seime vis neužtenka balsų.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metų sausį konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas. Niekaip nepriimant Konstitucijos pataisų, kurios R.Paksui atvertų kelią į rinkimus, Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Kabinetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.

2014 metais teisėsaugos pareigūnai atliko keliolika kratų penkių asmenų gyvenamosiose ir darbo vietose bei politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ būstinėje, taip pradėdami didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu. Tyrimo metu 12 asmenų apklausti kaip įtariamieji dėl skirtingų nusikalstamos veiklos epizodų, iš jų septyni yra valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys. Įtarimai, be kitų asmenų, pateikti Seimo nariu Rimui Antanui Ručiui ir „Tvarkai ir teisingumui“ kaip juridiniam asmeniui.

Specialiųjų tyrimų tarnyba šiemet pranešė atliekanti ikiteisminį tyrimą, kuriame nagrinėja duomenis, ar žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ vadovas Gedvydas Vainauskas sutarė su R. Paksu, jog šis už kyšį paveiks Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojus, kad šie leistų eksploatuoti naują „Norfos“ parduotuvę Prienuose.

Šioje byloje įtarimai prekyba poveikiu pateikti G.Vainauskui, prokurorai taip pat yra kreipęsi į Europos Parlamentą dėl jo nario R.Pakso teisinės neliečiamybės panaikinimo. Jam taip pat norima pareikšti įtarimus prekyba poveikiu.

Be to, 2014 metais teisėsaugos pareigūnai atliko keliolika kratų penkių asmenų gyvenamosiose ir darbo vietose bei politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ būstinėje, taip pradėdami didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu. Tyrimo metu 12 asmenų apklausti kaip įtariamieji dėl skirtingų nusikalstamos veiklos epizodų, iš jų septyni yra valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys. Įtarimai, be kitų asmenų, pateikti Seimo nariu Rimui Antanui Ručiui ir „Tvarkai ir teisingumui“ kaip juridiniam asmeniui.