Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen po valdančiųjų frakcijų seniūnų pasitarimo patvirtino, kad toks sprendimas priimtas trūkstant balsų.

„Buvo pakoreguota darbotvarkė vertinant, koks įtemptas laikotarpis, ir kiek yra balsų“, – pirmadienį po valdančiųjų seniūnų susitikimo žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovė apgailestavo, kad balsų trūkumas civilinės sąjungos įteisinimui „yra labiau chroniškas“ ir balansuoja ties riba.

„Tai labiau chroniškas balsų trūkumas, kaip bebūtų  liūdna tai konstatuoti, bet partnerystei ar civilinei sąjungai tokio užtikrinto daugumos palaikymo nebuvo ir nuolat tas klausimas balansuoja ant 50–50 ribos“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Klausiama, ar Civilinės sąjungos projektas gali būti teikiamas šią pavasario sesiją, parlamento vadovė atsakė, kad „gali būti, kad gali grįžti“.

Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas po pasitarimo sakė, kad „tas klausimas bus kažkada kitu metu“, o pirmadienį išimtas bendru sutarimu, nors priežasčių nedetalizavo.

„Taip sutarėme“, – kodėl partnerystę įteisinantis projektas nebus svarstomas, kaip buvo suplanuota, atsakė parlamentaras.

Valdantieji buvo nusprendę antradienį apsvarstyti Civilinės sąjungos įstatymo projektą, jis buvo įtrauktas į darbotvarkę.

Sutarėme, kad darbotvarkėje nėra civilinės sąjungos rytoj, tas klausimas bus kažkada kitu metu, kada sutarsime.

Pagrindinis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas projektui pritarė dar praėjusių metų rugsėjį, bet iki šiol jis nebuvo teikiamas į plenarinių posėdžių salę svarstymui, valdantiesiems nesurenkant reikiamo balsų skaičiaus.

Taip pat Seime antradienį planuota apsvarstyti tos pačios lyties partnerystei oponuojančių politikų parengtą alternatyvų projektą, kuriuo Civiliniame kodekse būtų įrašyta artimo ryšio sąvoka. Šį projektą pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo atmesti.

Civilinės sąjungos įstatymo projektą valdančiųjų politikai teigia parengę kaip kompromisinį, kai parlamente 2021 metais buvo nepritarta Partnerystės įstatymo projektui.

Konservatyvūs parlamentarai laikosi pozicijos, kad civilinė sąjunga siūlomu reguliavimu būtų panaši į santuokos ar šeimos santykius. Anot jų, labiau tinkamas yra „artimo ryšio“ projektas, nes neprilygina nesusituokusių skirtingų ar vienos lyties porų šeimai.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.

Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

Artimą ryšį įteisinančios Civilinio kodekso pataisos nustatytų, kad tai yra asmens santykis su kitu asmeniu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio. Būtų preziumuojama, kad artimą ryšį turi susitarimą dėl bendro gyvenimo sudarę asmenys, taip pat asmenys, kuriuos sieja globos ar rūpybos santykiai, šeimos nariai bei artimieji giminaičiai.