„Prieš trisdešimt metų į laisvę žiūrėjome lyg pro barikadų plyšius. Žiūrėjome viltingai ir atvėrėme langus ir duris demokratijos vėjui. Priėmus Nepriklausomos Lietuvos atstatymo aktą, laisvės oro gūsis atnešė galimybes kiekvienam iš mūsų, Praėjus trisdešimčiai metų, turime galimybę liudyti tautos valios išraišką ir pareigą ją puoselėti ir ginti“, – minėjime sakė V. Pranckietis.
Beje, kovo mėnesį turėjęs vykti šventinis renginys dėl pandemijos buvo nukeltas į rudenį.
„Sveiki susirinkę saugiai minėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio. Nuo Kovo 11-osios praėjo šeši mėnesiai. Ir nors tą šventinę dieną Nepriklausomybės aikštės danguje iškilmingai suplevėsavo mūsų Tėvynės trispalvė, garsiai sugiedojome „Tautišką giesmę”, vakare skambėjo pakilus koncertas, kurį vainikavo šventinė fejerverkų salvė, tačiau vieno ir bene svarbiausio tradicinio šventės akcento surengti jau nebegalėjome. Su apmaudu, iškilmingas posėdis Kovo 11-osios salėje kartu su jame planuotu Nepriklausomybės Akto signatarų pagerbimu, neįvyko. Šiandien noriu Jums dėkoti už supratimą. Nuoširdžiai džiaugiuosi matydamas susirinkusiuosius ir galėdamas sveikinti“, – sakė V.Pranckietis.
Parlamento vadovui pasiūlius tylos minute buvo pagerbti šios dienos nesulaukę parlamentarai.
„Natūralu, tačiau labai liūdna, kad, deja, ne visi, tikėjęsi čia būti, šiandienos sulaukė. Prisiminkime laisvės kovotojus ir laisvės signatarus, kurių nebeturime šalia. Pagerbkime juos tyla“, – pakvietė Seimo pirmininkas.
Jis pastebėjo, kad praėjęs suvaržymų pusmetis Lietuvai buvo išties ypatingas.
Lietuvos žmonėms parodėte susitelkimo pavyzdį. Tokį pat drąsų, tokį pat vieningą kaip anuomet ir visada. Ačiū Jums.
„Tai buvo saugos, savisaugos ir kitokių, naujų rūpesčių laikas. Tyla ir nežinomybė kartais, rodėsi, tvyro ore, panaši į tą prieš trisdešimt metų. Ir kai atrodė, kad viešąją erdvę ima slėgti baimė, atsiskleidė Lietuvos šviesa. Susibūrė savanorių būriai, visuomeninės iniciatyvos ir tvirta medikų laikysena – tiek tuomet, tiek šiemet, visai tai yra įvairialypės Lietuvos pilietinės visuomenės žiedai. Žiedai, kurie žydi trisdešimtmetį. Lietuvos pilietinė visuomenė yra principinga. Precedentą tam sukūrė Sąjūdis, jo mitingų dalyviai, Baltijos kelio gyvosios grandinės grandys, atvedusios į Laisvės kelią, ir aišku, demokratijos simboliais tapę Nepriklausomybės akto signatarai, kurie garsiai liudijo lemtinguosius 124 „UŽ“. Sprendimas, kurį palaikė 1447334 (Vienas milijonas, keturi šimtai keturiasdešimt septyni tūkstančiai, trys šimtai trisdešimt keturi) laisvi piliečiai, referendume patvirtindami Konstituciją“, – savo kalboje pažymėjo V. Pranckietis.
Parlamento vadovas padėkojo signatarams už drąsą.
„Gerbiami signatarai, kovo 11-ąją Seimo vidiniu kiemu žengėte į Nepriklausomybės aikštę ir Nepriklausomos Lietuvos atstatymo akimirką, 22 val. 44 min., Lietuvos žmonėms parodėte susitelkimo pavyzdį. Tokį pat drąsų, tokį pat vieningą kaip anuomet ir visada. Ačiū Jums“, – dėkojo V. Pranckietis.
Jis pažymėjo, kad Lietuva šiandien nėra vienintelė ir nėra vieniša. „Mes turime Baltijos seses, Ukrainos, Sakartvelo ir Baltarusijos kraujo brolius, istorinę ir giliai suprantančią kaimynę Lenkiją. Esame Europos Sąjungos šeimoje, NATO brolijoje, esame aktyvi transatlantinės komandos dalis. Mes esame – Nepriklausoma Lietuvos Respublika. Sveikinu!” – baigdamas kalbą sakė parlamento vadovas.
Minėjime taip pat kalbės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, Nepriklausomybės Akto signatarė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, istorikas, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės komisijos pirmininkas prof. Arūnas Gumuliauskas, stiklo menininkas Remigijus Kriukas.
Renginyje Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams, Aukščiausiosios Tarybos deputatams bus įteikta Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui sukurta Seimo dovana (autorius – stiklo menininkas R. Kriukas).
Naujausi komentarai