Pasak V. Pranckiečio, dabartinio NSGK pirmininko Dainiaus Gaižausko ketinimas tirti, kodėl parlamento vadovas ir buvęs NSGK pirmininkas Vytautas Bakas, iš žvalgybos pažymų žinoję apie nuslėptus I. Rozovos ryšius, nesiėmė veiksmų užkardyti grėsmes nacionaliniam saugumui, rizikuoja tapti „nebeobjektyviu įrankiu“, galinčiu sugriauti pozityvų NSGK įvaizdį.

„Aš labai norėčiau, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kuris, tikėtina, imsis tos iniciatyvos, kad jis netaptų įrankiu, kuris veiktų labai kryptingai, o ne objektyviai. (NSGK. – ELTA) neturėtų prarasti pasitikėjimo žmonių akyse,“ – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė V. Pranckietis.

Pasak Seimo vadovo, inicijuojamas NSGK tyrimas neturėtų apsiriboti tik konkrečių asmenų veiklos narpliojimu, o, tvirtino jis, turėtų orientuotis į Kremliaus daromą įtaką Lietuvos politikai apskritai.

„(Tyrimas. – ELTA) turėtų būti platesnis – tai yra Kremliaus įtakos mūsų politikai ir mūsų politikams plačiąja prasme (aiškinimasis. – ELTA). Neabejoju, kad toks tyrimas yra reikalingas,“ – sakė V. Pranckietis, užsimindamas, kad, jei būtų nukrypstama nuo šios linijos, NSGK rizikuotų susigriauti teigiamą įvaizdį visuomenėje.

„Dabar per trejus metus buvo sukurtas įvaizdis. Jis veikia taip sėkmingai, kad žmonių pasitikėjimas NSGK turbūt buvo neabejotinas. Tai labai norėčiau, kad žmonės neturėtų pagrindo abejonėms dėl NSGK veiklos,“ – apibendrino V. Pranckietis.

NSGK ketina aiškintis V. Pranckiečio veiksmus ažiotažą sukėlusioje parlamentarės Irinos Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais istorijoje. V. Pranckietis sulaukė kritikos, nes neperdavė Seimo valdybai Valstybės saugumo departamento (VSD) informacijos apie I. Rozovą.

Kilus šiam skandalui, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis Seimo pirmininką kritikuoja neperdavus informacijos Seimo valdybai ir teigia, kad tai gali būti dar viena priežastis atleisti parlamento vadovą iš einamų pareigų.