„Tikslas buvo viešai įvardintas – vienas mandatas. Lietuvai tai būtų tam tikras proveržis, nes, panašu, kad esame vienintelė ES šalis, neturinti nacionalistinės partijos Europos Parlamente“, – LRT TELEVIZIJAI aiškino V. Sinica.

V. Sinicos vertinimu, stiprėjančioms populistinių „dešiniųjų“ pozicijoms įtakos turi šiuo metu vyraujančių partijų ilgą laiką Vakarų Europoje neatliepiami masinės migracijos, didėjančio nusikalstamumo, valstybių suverenumo klausimai.

Panašu, kad esame vienintelė ES šalis, neturinti nacionalistinės partijos Europos Parlamente.

„Nacionalistinės partijos yra natūrali reakcija į šiuos kylančius iššūkius“, – pridūrė politikas.

ELTA primena, kad sekmadienį Lietuvoje vyko penktieji Europos Parlamento (EP) rinkimai. Šiemet kandidatų sąrašus į EP kėlė 14 politinių partijų ir viena koalicija.

Visgi, šie rinkimai buvo vienas pasyviausių – savo pilietinę valią atėjo išreikšti vos 28,35 proc. rinkėjų.

Renkant europarlamentarus prieš penkerius metus, 2019-aisiais, bendras aktyvumas siekė 53,43 procento. Tiesa, tuomet EP rinkimai vyko kartu su prezidento rinkimų antruoju turu.

Prieš penkerius metus EP rinkimus laimėjo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), gavę tris mandatus. Antroje vietoje liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), o treti – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – abi partijos gavo po du mandatus.

Tuo metu Liberalų Sąjūdis, Darbo partija, Visuomeninis rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“ bei „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija tąkart vykusiuose rinkimuose iškovojo po vieną mandatą.