Jis nekomentuoja, kodėl po sprendimu sudaryti apkaltos komisiją ketina pasirašyti ir kai kurie valdantieji, ir prognozuoja, jog Seimo narės pašalinimo iš pareigų procesas net neprasidės.

„Viena tema yra užbaigta, uždaryta, tai tuščias tris mėnesius trukęs ministro Jaroslavo Narkevičiaus puolimas. Dabar kažkas nori antrą temą atidaryti“, – BNS ketvirtadienį sakė V. Tomaševskis.

„Aš manau, kad čia yra opozicijos politinis ėjimas, kad būtų atidaryta nauja tema, kad vėl būtų galima kalbėti apie daugumą, bandyti ją sukiršinti“, – teigė jis.

Apkaltą I. Rozovai inicijavo opozicijos atstovai iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK), tiriančio parlamentarės ryšius su Rusijos diplomatais.

Šiuo metu rengiamas apkaltos tekstas, kitos savaitės pradžioje planuojama surinkti būtinus parlamentarų parašus.

Viena tema yra užbaigta, uždaryta, tai tuščias tris mėnesius trukęs ministro Jaroslavo Narkevičiaus puolimas. Dabar kažkas nori antrą temą atidaryti.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ir NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas pranešė taip pat pasirašysiantys po apkaltos iniciatyva.

„Dėl to nėra daug ką komentuoti, kadangi bus balsavimas Seime (dėl apkaltos komisijos sudarymo – BNS). Kaip balsavime balsuos atskiri Seimo nariai iš pozicijos ir opozicijos, tada ir bus aiškus požiūris“, – sakė V. Tomaševskis.

Jis inicijuotą apkaltą siejo su artėjančiais Seimo rinkimais, bet prognozavo, kad procesas formaliai net neprasidės.

„Jeigu būtų tam tikros priežastys, jis jau seniai būtų prasidėjęs“, – teigė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis.

Pasak V. Tomaševskio, jo partija apkaltos I. Rozovai nepalaikys.

Teikti Seimui pradėti apkaltos procesą turi teisę ne mažesnė kaip ketvirtadalio, tai yra 36 Seimo narių grupė. Sprendimą dėl apkaltos komisijos sudarymo balsuodamas priima Seimas.

Apkaltos komisija turėtų atsakyti, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą dėl sulaužytos priesaikos.

NSGK šiuo metu aiškinasi kausimus ne tik dėl I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais galbūt keliamos grėsmės, bet ir Seimo pareigūnų, disponavusių informacija apie I. Rozovą, veiksmus.

Šis tyrimas pradėtas paaiškėjus, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) rekomendaciją neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

VSD dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

Šių kontaktų I. Rozova nenurodė prašydama išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.

Parlamentarė laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.

Tyrimą NSGK turi baigti iki balandžio pabaigos.

Svarsto inicijuoti tyrimą dėl duomenų apie įdarbinimus

V. Tomaševskis svarsto inicijuoti parlamentinį tyrimą, kur būtų aiškinamos aplinkybės dėl prezidentui Gitanui Nausėdai pateiktų duomenų apie įdarbinimus susisiekimo sektoriuje.

Pasak politiko, parlamentinis tyrimas gali būti pradėtas išanalizavus už duomenų apsaugą atsakingų institucijų atsakymus Seimo Teisės ir teisėtvarkos pirmininkei „valstietei“ Agnei Širinskienei.

„Mes daugiau naujo sužinosime, kadangi ponia Širinskienė oficialiai kreipėsi į atitinkamas institucijas. Tų kreipimųsi galbūt bus daugiau, o gal bus sukurta ir parlamentinė komisija, kuri išsiaiškins tą situaciją, kadangi čia yra labai rimti Konstitucijos ir teisės aktų pažeidimai“, – BNS ketvirtadienį sakė V. Tomaševskis.

Skandalas yra ta prasme, kad pagal tautybę buvo atrinkta žmonių dalis, o paskui buvo žiūrima, ar galima rasti kažkokias sąsajas su partija.

Diskusijos dėl įdarbinimų susisiekimo sektoriuje kilo prezidentui prieš kelias savaites pareiškus, kad ministras Jaroslavas Narkevičius „įdarbino jau turbūt mažiausiai 20 savo partijos bičiulių arba žmonių, susijusių su partijos nariais ministerijoje dispozicijoje esančiose įmonėse“.

Vėliau žiniasklaida paviešino 2019-ųjų rugpjūčio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) raštą, kur nurodyta, kad ministru pradėjus dirbti J. Narkevičiui sektoriuje buvo įdarbinta 12 su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga susijusių asmenų, tačiau sąsajos – daugiausiai per antros eilės giminystę.

V. Tomaševskis pareiškė, kad šie duomenys buvo renkami neteisėtai.

„Skandalas yra ta prasme, kad pagal tautybę buvo atrinkta žmonių dalis, o paskui buvo žiūrima, ar galima rasti kažkokias sąsajas su partija“, – sakė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis.

„Paaiškėjo, kad visi tie įvardinti žmonės yra tautinių mažumų atstovai, bet partijoje nėra tik vienos tautybės, joje yra įvairių tautybių žmonių, net ir atsakinguose postuose“, – pridūrė jis.

„Informacijos buvo ieškoma tautine prasme, o tai yra draudžiama, tą draudžia mūsų Konstitucija ir Europos Sąjungos (ES) duomenų apsaugos reglamentas“, – kalbėjo V. Tomaševskis.

„Kada poniai Širinskienei bus pateikti atsakymai, bus aišku, kas davė nurodymus ar raštu, ar telefoninė teisė buvo panaudota. Tada mes sužinosime, kas pažeidė įstatymus“, – tvirtino politikas.

Kaip skelbė naujienų portalai delfi.lt ir lrytas.lt, STT analizėje buvo nurodyti tokie įdarbintųjų ryšiai su partijai priklausančiais asmenimis: antros eilės pusbrolis, anūkas, sutuoktinės pusseserės sūnus, pusseserės sūnus, partijos narės anūkas, antros eilės senelė, antros eilės teta.

Prezidentūra teigė, kad rėmėsi ne tik STT pateikta informacija, bet ir kitų šaltinių, taip pat privačių asmenų pateiktais duomenimis.