Pasak V. Žuko, mažesnis finansavimas gynybai gali sutrukdyti Lietuvai įvykdyti tarptautinius įsipareigojimus.  

„Mes turime žinoti, kokia yra perspektyva, ar to susitarimo bus laikomasi, ar bus naujas susitarimas. Be to, yra tarptautinis aspektas, mes visa tai ištransliavome visoms tarptautinėms organizacijoms, NATO, savo partneriams. Tai yra mūsų valstybės nacionalinio prestižo klausimas, ar mes vykdome savo susitarimus, ar mes vykdome tai, ką pasirašėme patys“, – „Žinių radijo“ laidoje nuogąstavimais dalinosi V. Žukas.

Pasak V. Žuko, partijoms priėmus susitarimą ir įsipareigojus iki 2030 metų 2,5 proc. nuo BVP skirti gynybai, Krašto apsaugos ministerijoje buvo pradėtas vykdyti planavimas, apimantis Lietuvos kariuomenės vystymo perspektyvą, ginkluotės įsigijimą, infrastruktūros plėtrą ir t. t.

Tai yra mūsų valstybės nacionalinio prestižo klausimas, ar mes vykdome savo susitarimus, ar mes vykdome tai, ką pasirašėme patys.

„Atsižvelgiant į susitarimą, tas planavimas ir buvo daromas. Nėra taip paprasta dabar viso to atsisakyti arba keisti, kadangi tai nėra tiesiog nuėjimas į parduotuvę ir nusipirkimas arba nenusipirkimas kažkokių prekių. Yra tarptautiniai kontraktai, yra tarpvalstybiniai įsipareigojimai, kuriuos mes pradedame atsižvelgdami į tas sąlygas ir į tas sumas pinigų, kurios yra numatytos skirti krašto apsaugai. Bet koks koregavimas šitų skaičių yra ženklas, kad kažko reikės atsisakyti“, – kalbėjo V. Žukas.

Pasak G. Nausėdos patarėjo, prezidentas tvirtai laikosi pozicijos, kad pasirašytų susitarimų yra būtina laikytis.

„Prezidento pozicija yra labai aiški ir tvirta šituo klausimu, kad reikia laikytis susitarimų, kurie yra pasirašomi šalies viduje“, – patvirtino V. Žukas, vildamasis, kad ir premjeras pareikš savo poziciją gynybos finansavimo klausimu.

ELTA primena, kad Seimo BFK trečiadienį nutarė, jog Lietuvos išlaidos gynybai kitąmet siektų ne mažiau kaip 2,01 proc. BVP, o ne 2,05 proc., kaip siūlė Vyriausybė. Vis dėlto pasirašytame Lietuvos politinių partijų susitarime įsipareigota 2,5 proc. nuo BVP skirti gynybai iki 2030 metų.

R. Karbauskis: bus laikomasi to, kas įsipareigota NATO

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį pareiškė, kad visuomenė nesuprastų tolesnio gynybos finansavimo augimo, jeigu valdžia neskirs trūkstamų lėšų mokytojams ar kultūros darbuotojams.

Pasak jo, Lietuva ir toliau skirs gynybai ne mažiau 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kad įgyvendintų įsipareigojimus NATO, o tolesnis finansavimo augimas yra „ne tas klausimas, apie kurį reikėtų kalbėti šiandien“.

„Tikrai bus laikomasi to, kas įsipareigota NATO, virš dviejų procentų BVP bus skiriama krašto apsaugai, dėl to abejonių nekyla“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

„Nesu labai įsigilinęs į skaičius, bet mes turime vykdyti įsipareigojimus NATO, o jei mes pridėsime krašto apsaugai papildomai lėšų, kurių neprivalome skirti, tuo pačiu neskirdami jų mokytojams, kultūros darbuotojams, aš manau, kad visuomenė mūsų tiesiog nesuprastų“, – pridūrė jis.

„Kad skirsis keliom dešimtim milijonų jų (krašto apsaugos – BNS) biužetas į vieną ar kitą pusę, 2,05 ar 2,01 proc., ne tas klausimas, apie kurį reikėtų kalbėti šiandien“, – kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas.

Taip jis komentavo Seimo Biudžeto ir finansų (BFK) komiteto trečiadienį priimtą pasiūlymą Vyriausybei pakeisti 2020-ųjų valstybės biudžeto įstatyme siūlomą formuluotę dėl skolinimosi gynybos reikmėms.

BFK siūlo, kad gynybai būtų galima pasiskolinti tiek, jog finansavimas krašto apsaugai siektų ne mažiau kaip 2,01 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Vyriausybė projekto biudžete buvo numačiusi galimybę pasiskolinti lėšas, kad asignavimai siektų 2,05 proc. BVP.

Komiteto vadovas „valstietis“ Valius Ažuolas sako, jog formuluotę pasiūlyta keisti nuogąstaujant dėl galimo ekonomikos lėtėjimo ir iš to kilsiančio poreikio perskirstyti pinigus jautresnėms sritimis.

Pasak jo, komiteto siūloma formuluotė nedraus Vyriausybei skolintis ir tiek, kad gynybos biudžetas siektų 2,05 proc.

„Mes finansavimo nemažiname, yra vienoj eilutėj parašyta, kad valstybė skolinasi, kitoj nurodoma, kad turi skolintis ne mažiau, kad atitiktų 2,1 procentą, tai tik yra grindys, kad ne mažiau, o daugiau visada galima“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė V. Ąžuolas.

Gynybos biudžeto augimo šalininkai teigia, kad jį būtina didinti siekiant įgyvendinti partijų susitarimą iki 2030 metų krašto apsaugai skirti 2,5 proc. BVP.

Dabartiniame kitų metų valstybės biudžeto projekte gynybai numatyta skirti daugiau nei 1 milijardą 27 milijonus eurų arba 2,02 proc. BVP pagal aktualiausias ekonomikos augimo prognozes.

Šiemet gynybos biudžetas siekia maždaug 967 mln. eurų arba 2,03 proc. BVP.

Seimo nariai pirmąjį 2020-ųjų valstybės biudžeto svarstymą pradės kitą savaitę.