Pasak parlamentaro, tikimasi, kad naujasis Darbo kodeksas bus priimtas ir įsigalios nuo 2017-ųjų sausio.

„Po dar vieno diskusijų raundo su profesinėmis sąjungomis, numatytų po rugpjūčio 26 dienos, kai parvyks premjeras, žadama pasirašyti susitarimą dėl kai kurių punktų, kuriuos reikėtų sugrąžinti arba pataisyti.

Linkstama į tai, kad bus pritarta prezidentės veto su pataisymais bei bus pateiktas paketas pataisų tų dalykų, kurių nepastebėjo prezidentė, nepastebėta ir Seime“, – kalba A. Sysas.

Parlamentaras pažymi, kad prezidentė vetavo tik vieną iš beveik 50-ies socialinio modelio įstatymų – Darbo kodeksą. Kadangi keičiama visuma, Darbo kodeksas, pasak jo, negali likti senas.

„Darbo kodeksą reikia priimti, kad jis pradėtų galioti sausio 1 dieną“, – pažymi socialdemokratas.

Neleis mažinti garantijų, manipuliuoti darbo laiko apskaita

Vienu iš taisytinų punktų parlamentaras įvardija suminę darbo laiko apskaitą. Darbo apmokėjimą A. Sysas įvardija kaip emigraciją skatinantį veiksnį, o dėl suminės darbo laiko apskaitos ydų, pasak pašnekovo, įmanomos atlygio už darbą manipuliacijos.

„Darbo kodekse tikrai neturi būti nuostatų, kurios suteiktų galimybę manipuliuoti apskaita. Šiuo metu darbo apskaitos laikas yra mėnuo, siūloma – trijų mėnesių darbo laiko apskaita.

Tai reiškia, kad žmogus gali dirbti keletą savaičių po 60 ar daugiau valandų ir už jas negauti viršvalandinio apmokėjimo, nes apskaita pailginama iki trijų mėnesių, o kitą mėnesį jis gali nedirbti arba dirbti po kelias valandas. Manau, kad taip neturėtų būti, už viršvalandinį darbą turi būti mokamos didesnės išmokos“, – įsitikinęs parlamentaras.

Pasak A. Syso, sugrįžti reikia ir prie apkarpytų garantijų neįgaliesiems bei mamoms, nedarbo išmokų.

„Naujajame kodekse nedarbo išmoka mokama šešis mėnesius, dabartiniame ji – tokios pat trukmės, tačiau regionai, kuriuose yra didelis nedarbo lygis, per Darbo biržą ir Trišalę tarybą šį terminą gali pailginti dar iki trijų mėnesių“, – aiškina pašnekovas.

A. Syso teigimu, profesinės sąjungos yra pateikusios ir daugiau siūlymų, vyriausybė taip pat yra pateikusi pataisų, su kuriomis sutinka profesinės sąjungos.

„Tačiau pirmiausia reikėtų taisyti kerinį dalyką – sugrąžinti nustatą, kad dirbantysis yra silpnesnė grandis darbuotojo ir darbdavio dialoge, darbo rinkoje. Nereikėtų manyti, kad liberaliomis sąlygomis darbuotojas gali diktuoti savo sąlygas, tai galbūt gali daryti tik retas“, – tikina jis.

Kompromisas gali netapti panacėja smukusiam įvaizdžiui

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius pastebi, kad valdantieji, priimdami prezidentės veto, bando ieškoti kompromisų ne tik su prezidente, bet ir su profesinėmis sąjungomis.

„Manau, kad tokiu žingsniu jie bent iš dalies gali pataisyti savo įvaizdį, nes kritikos visuomenėje ir viešojoje erdvėje Darbo kodeksui buvo daug, buvo pažymima, kad jis neatitinka socialdemokratinių idėjų.

Socialdemokratų galimybės pataisyti savo įvaizdį priklausys ir nuo oponentų pozicijos. Jei oponentai rinkimų kampanijos metu aktyviai ragins palikti Darbo kodeksą kitam Seimui, pataisyti įvaizdį gali pavykti labai ribotai. Jei kompromisinis variantas bus daugumai priimtinas ir Darbo kodeksas bus priimtas šiame Seime, socialdemokratai bus vertinami palankiau. Tačiau nereikia galvoti, kad tai bus panacėja jų įvaizdžiui, nes yra daug kitų problemų, kurios lemia rinkėjų nuotaikas socialdemokratų atžvilgiu“, – kalba politologas.