„Mes išliekame nuoseklūs, tikrai nepritarsime šiam įstatymo projektui. Netgi tuo metu veikęs laikinasis pagrindinis įstatymas nenumatė, kas yra valstybės vadovas – tą pripažino ir Konstitucinis Teismas“, – žurnalistams trečiadienį sakė parlamentarė.

Ji taip pat kritikavo valdančiuosius dėl to, jog šis siūlymas pateiktas paskutinę sesijos dieną.

„Apie tai galima diskutuoti ir rudenį, jeigu tai yra tikrai tas klausimas, dėl ko norėtų diskutuoti dauguma“, – sakė A. Norkienė.

Mes išliekame nuoseklūs, tikrai nepritarsime šiam įstatymo projektui.

Pasak jos, dabar erdvės diskusijai praktiškai nelieka. Kita vertus, ji pripažino, jog vargiai galima tikėtis šiuo klausimu naujų argumentų.

„Diskusija nebus kažkuo nauja, nes visi turime išsakę argumentus – istorija yra tokia, kokia yra, nematome čia kažkokių bendrų sąlyčio taškų“, – kalbėjo ji.

Seimui trečiadienį baigiant pavasario sesiją planuojama pateikti projektą dėl valstybės vadovo statuso Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui.

Trijų valdančiųjų frakcijų inicijuotas projektas įtrauktas į trečiadienio plenarinio posėdžio darbotvarkę. Opozicijos atstovai projektą vertina skeptiškai ir sako, kad tikriausiai jo nepalaikys.

Seimo teisininkai yra pateikę išvadą, kad siūlymas Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui suteikti valstybės vadovo statusą gali prieštarauti Konstitucijai. Teisininkai remiasi ankstesniais Konstitucinio Teismo nutarimais.

Įstatymo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso projektu siūloma įtvirtinti, kad „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“.

Seime jau buvo bandoma suteikti valstybės vadovo statusą V. Landsbergiui praėjusią kadenciją, tačiau tuometinio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.