Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba Seimo komitetui atsakė, kad visa politinės korupcijos bylos medžiaga perduota Vilniaus apygardos teismui.

Ketvirtadienį neigiamo atsakymo TTK sulaukė ir iš teismo.

„Gavome teismo atsakymą, jie atsisakė pateikti duomenis. (...) Teismas argumentavo, kad jo dokumentai nėra vieši. Jie paprašė nurodyti teisinį pagrindą, kuriuo mes remiamės prašydami. Mes nurodysime, bet puikiai suprantame, kad specialiųjų komisijų įgaliojimai yra kur kas didesni“, – ketvirtadienį BNS sakė TTK pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė.

„Situacija susiklostė tokia, kad nė viena institucija negalėjo bendradarbiauti su Teisės ir teisėtvarkos komitetu. Suprantame, kad tas probleminis klausimas lieka atviras ir lygiai taip pat suprantame, kad kur kas didesnius įgaliojimus gali turėti specialioji komisija“, – teigė parlamentarė.

Anot jos, Seime yra pasvarstymų pratęsti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atliktą tyrimą dėl interesų grupių poveikio politiniams procesams.

„Manyčiau, kad jeigu bus priimtas sprendimas, kad kokia nors kryptimi NSGK tyrimą reikėtų tęsti, klausimas dėl prezidentės susirašinėjimo ir poveikio skiriant generalinį prokurorą lieka atviras. Be abejo, jis gali būti įrašytas į specialiosios komisijos klausimyną“, – sakė A. Širinskienė.

Prezidentės susirašinėjimo aplinkybių tyrimo ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė toliau sieksiantis ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.

„Mes darome taip, kaip reikia daryti: kad kuri nors oficiali institucija patvirtintų jų autentiškumą. Tikimės iš teismo to patvirtinimo, jeigu nebus, bus tiesiog konkrečiai du laiškai, kreipsimės konkrečiai į prezidentę, klausdami pirmiausia apie įtaką: „skalikas“ ten kur buvo minima ir dėl Prokuratūros, prokuroro skyrimo. Tai yra du labai aiškūs, konkretūs dalykai, aš netikiu, kad yra žmogus užmirštų per keletą metų faktą, kad jis tai rašė. To užmiršti tiesiog neįmanoma“, – sakė „valstiečių“ lyderis.

„Praktiškai patvirtinimas tam, kad mes galėtume toliau tęsti kryptį būtent dėl to, kokie buvo santykiai ir kokią buvo bandoma padaryti įtaką per „MG Baltic“ koncerną ir įtaką būtent naudojo ne kas kitas, o Lietuvos Respublikos prezidentė“, – sakė jis.

Po daugiau nei pusmetį vykusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimo, komitetas išvadas patvirtino trečiadienio vakarą. Daugiausia dėmesio jose skiriama koncernui „MG Baltic“ ir Rusijos energetikos milžinei „Rosatom“.

Birželį Vilniaus apygardos teisme bus pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kur koncernui „MG Baltic“, jo buvusiam viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui, Liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai, buvusiems liberalų ir „darbiečių“ lyderiams Eligijui Masiuliui ir Vytautui Gapšiui, buvusiam Seimo nariui Šarūnui Gustainiui ir dabartiniam parlamentarui Gintarui Steponavičiui pateikti kaltinimai politine korupcija. Visi jie savo kaltę neigia.

Prezidentė D. Grybauskaitė, dienraščiui „Lietuvos rytas“ paviešinus laiškus, patvirtino susirašinėjusi su politinės korupcijos byloje įtariamu buvusiu liberalų lyderiu E. Masiuliu, tačiau sakė negalinti patvirtinti publikuotų laiškų autentiškumo.

„Lietuvos rytas“ skelbė paviešinęs ištraukas iš susirašinėjimo su E. Masiuliu per elektroninį paštą [email protected] 2014–2016 metais.

Anot paskelbtų ištraukų, prezidentė su E. Masiuliu susirašinėjo apie kandidatus į generalinio prokuroro pareigas. D. Grybauskaitė parašė, kad LNK žurnalistas Tomas Dapkus „kalba nesąmones“ apie Evaldą Pašilį ir pasiūlė „perduoti linkėjimus“ televiziją valdančio koncerno „MG Baltic“ vadovui Dariui Mockui, „kad patrauktų savo skaliką“.

Šalies vadovė pripažino ieškojusi paramos tarp politikų derindama generalinio prokuroro kandidatūras, taip pat galėjusi aštriai pasisakyti apie žurnalistą, bet atmetė versiją, jog per E. Masiulį prokuroro kandidatūras derino su „MG Baltic“.

Tyrimai dėl verslo poveikio politikai

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiai ketvirtadienį paragino imtis naujų tyrimų dėl verslo poveikio politikai.

„Valstiečių“ deleguotas ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Seime patvirtinus Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo išvadą tolimesni tyrimai turėtų atskleisti galbūt neskaidriais politinių partijų finansavimo aplinkybes.

„Jeigu yra neatskleistos politinių partijų galbūt neskaidraus finansavimo aplinkybės įvairiu laikotarpiu, tai tuos tyrimus reikėtų tęsti“, – žurnalistams Seime sakė premjeras.

Jis taip pat svarstė, ar patvirtinus NSGK išvadas teisėsauga neturėtų patikrinti kai kurių savo procesinių sprendimų atsisakyti arba nutraukti ikiteisminius tyrimus.

„Matyt, tai būtų ir Seimas, ir kitos institucijos“, – tvirtino ministras pirmininkas, paklaustas, kas galėtų atlikti visus šiuos tyrimus.

„Valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis taip pat ragino tęsti tyrimą Seime.

„Aš tikiuosi, kad Seimas vis dėlto pratęs šitą tyrimą. Tie žmonės, kurie dar šypsosi Seime sedėdami, nematydami savo pavardžių ir tam tikrų situacijų įvertinimo, jie labai ne už ilgo nebesišypsos“, – teigė parlamentaras.

Pasak jo, dabartinės NSGK išvados kelia įspūdį, kad nederamą įtaką politikams darė verslas, bet neatskleidžia pačių politikų atsakomybės.

„Aš manau, kad apie atsakomybę politikų pirmiausia reikia šnekėti, nes jeigu politikai būtų neleidę šitai situacijai plėtotis, jos tiesiog nebūtų“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad tyrimais nenorima pakenkti Seime nagrinėjamai koncerno „MG Baltic“ ir kelių partijų politinės korupcijos bylai.

„Valstiečių“ lyderis pareiškė nenorintis, kad ši byla „baigtųsi taip, kaip baigėsi juodosios buhalterijos Darbo partijos byla, tai yra niekuo“.

„Norėtųsi iš tikrųjų tokių bausmių, kurios yra adekvačios tam, kas buvo padaryta“, – tvirtino R. Karbauskis.