„Valstybės pažinimo centras, kaip ir šalia jo esanti skaitykla, yra Prezidento kanceliarijos dalis. (...) Skaitykla nuo pat jos įkūrimo yra naudojama ir kaip patalpa įvairiems susitikimams, valstybės vadovo interviu filmavimams“, –  rašoma Prezidentūros perduotame komentare LNK žinioms.

Taip pat, pasak Prezidentūros, šį rudenį baigtas skaityklos remontas buvo reikalingas reprezentacinėms reikmėms.

„Remonto reikėjo efektyvesniam patalpos pritaikymui Prezidento, jo komandos susitikimų organizavimui“, – pažymima komentare.

Prezidentūros teigimu, pats Valstybės pažinimo centras yra prieinamas visuomenei, tačiau skaitykloje šiuo metu galioja „įprastas Prezidento rezidencijos patalpų saugumo režimas“.

Anot buvusios Valstybės pažinimo centro darbuotojos Nidetos Jarockienės, atsisakoma pagrindinės centro idėjos, jog jis turi būti atviras visuomenei.

„Kuriant Valstybės pažinimo centrą, turėjome labai aiškią idėją, kurią mums perdavė du prezidentai – Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė, kuri tuo metu buvo prezidentė. Tai, kad Prezidentūra turi būti atvira, kiek tai yra įmanoma, ir kad Valstybės pažinimo centras yra atviras visuomenei centras, sukurtas jos reikmėms“, – LNK žinioms sakė N. Jarockienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

LNK televiziją Prezidentūra taip pat patikino, kad šiuo metu Valstybės pažinimo centre yra rengiama nauja atvira erdvė – atsipalaidavimui skirtas sensorinis kambarys, kurį ketinama atidaryti iki šių metų pabaigos.

Apie tai, kad ši skaitykla yra uždaroma spalio pradžioje skelbė ir naujienų portalas lrt.lt.

Valstybės pažinimo centras D. Grybauskaitės iniciatyva buvo įkurtas 2019 metais. Kaip tvirtino šio centro kūrėjai, pirminė idėja buvo priimti lankytojus, pasiūlyti jiems atvirą erdvę.

Kuriant Valstybės pažinimo centrą, turėjome labai aiškią idėją, kurią mums perdavė du prezidentai – Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė.

Vieni pirmųjų susidomėjimą skaityklos ir Valstybės pažinimo centro veikla knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ išreiškė žurnalistai Dovydas Pancerovas ir Birutė Davidonytė.

„Pirmoji ponia neturėjo ir atskiro kabineto. Likę laisvi atrodė netinkami, o ją įkurdinti prezidento kabinete buvo neįmanoma. Nuskambėjo noras iškraustyti Prezidento kanceliarijai priklausantį Valstybės pažinimo centrą ir ten įkurdinti pirmąją ponią, tačiau pabijota visuomenės reakcijos, mat ši muziejų primenanti edukacinė erdvė buvo gausiai lankoma žmonių“, – rašoma šių metų pradžioje išleistoje knygoje.