Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad keisti esamą atstovavimo praktiką verčia tai, jog būtent Vyriausybė galėtų efektyviau atstovauti šaliai kai kuriais klausimais. Be to, pažymi ji, Seimo Europos reikalų komitetas (ERK) galėtų įvertinti, kas geriau atstovautų jų pozicijai Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiuose.

„Yra darbotvarkės tam tikros, kur yra vieni ar kiti klausimai dominuojami, ir šiaip Europos reikalų komitetas gali įvertinti, kas gali komiteto patvirtintai pozicijai atstovauti konkrečiame posėdyje“, – žurnalistams teigė I. Šimonytė.

Tai, kad esama teisinė sistema jau dabar leidžia į EVT posėdžius važinėti premjerei, konservatoriai užsiminė Seimo Europos reikalų komitetui gavus Užsienio reikalų ministerijos (URM) parengtą pažymą. Ji, konservatorių manymu, rodo, kad ERK gali rekomenduoti į EVT siųsti iš Vyriausybės narių sudarytą, o ne prezidento vadovaujamą, delegaciją.

Kartu ministrė pirmininkė akcentuoja, kad į atstovavimo praktiką įtraukti Vyriausybės vadovą verčia ir EVT metu svarstomų klausimų pobūdis.

„Yra tokių klausimų, kurie yra susiję visiškai su Vyriausybės darbu“, – akcentavo I. Šimonytė.  

Yra tokių klausimų, kurie yra susiję visiškai su Vyriausybės darbu.

Tuo metu Lietuvos diplomatijos vadovo G. Landsbergio teigimu, esama Lietuvos EVT atstovavimo tradicija paremta labiau paprotine teise, o ne įstatymais. Tad, nepaisant personalinių prezidento ar premjerės interesų, esamą praktiką, akcentavo G. Landsbergis, būtina keisti.

„Mes, kaip valstybė, turime turėti ne paprotine teise grindžiamą atstovavimą, o teisės sistemą“, – Seime žurnalistams teigė jis.

„Yra įstatymus leidžianti institucija, ir ji turi išaiškinti, kaip tie įstatymai turi veikti“, – pridūrė G. Landsbergis.

„Po prezidentės Dalios Grybauskaitės buvo paliktas teisinis vakuumas. Nė vienas prezidentas, net turėdamas teisę, teisės aktų nesiėmė taisyti. Nėra apibrėžta, kaip važiuojama (į EVT – ELTA) ir taip toliau. Mes turime vienintelį 12 metų senumo Vyriausybės nutarimą – vienintelį teisės aktą, kuriame parašyta, kaip viskas veikia, kaip važiuoja premjeras. Tačiau, kaip važiuoja prezidentas, nėra parašyta, kas yra mandatavimas, kas mandatuoja ar nemandatuoja, ką reiškia mandatas, ar Seimas gali priversti prezidentą kažką pasakyti ar negali“, – svarstė G. Landsbergis.

 „Viskas gerai, kol viskas gerai veikia“, – pridūrė jis.

Prezidentūra ketvirtadienį pakartojo, kad nepritaria iniciatyvoms keisti atstovavimo EVT tvarką. Pasak šalies vadovo vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės, galima tik apgailestauti, kad valdančioji konservatorių frakcija šį klausimą taip intensyviai kelia nesibaigiančios pandemijos metu.

EVT atstovavimo klausimas kelia įtampą

Pastaruosius kelis mėnesius daugiausiai konservatorių keltas klausimas, kad reikėtų atsisakyti susiklosčiusios praktikos, kai Lietuvai EVT atstovauja tik šalies vadovas, sukėlė nemažas trintis su G. Nausėda. Valdančiųjų atstovai ne kartą išsakė nuomonę, kad kur kas efektyviau būtų, jei Lietuvos pozicijoms EVT atstovautų Vyriausybės vadovas. Pasak jų, keisti dar Dalios Grybauskaitės metu susiklosčiusią praktiką verčia tai, kad EVT darbotvarkės didesnę dalį sudaro COVID-19 valdymo, vidaus politikos kompetencijų klausimai, natūraliai esantys labiau premjero prerogatyvų lauke.

Premjerė I. Šimonytė yra sakiusi, kad, atsižvelgiant į posėdžių turinį, Vyriausybės vadovas ir prezidentas Lietuvai EVT galėtų atstovauti pakaitomis. Tačiau G. Nausėda yra kelis kartus pareiškęs nematąs jokio reikalo keisti esamos praktikos. Pasak prezidento, netoleruotina ir nepriimtina kelti klausimą dėl to, ar ir toliau tik jis turėtų atstovauti Lietuvai EVT, kai tuo metu Vyriausybė turi daugybę neišspręstų klausimų dėl COVID-19 sukeltos krizės.