„Nors Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas ir džiaugiasi puikia („daug geresne nei praėjusioje kadencijoje“) atmosfera, bet taip yra tik todėl, kad mes nerėkaujam ir nenešam destrukcijos, kaip tą tarė pats dabartinis pirmininkas anoje kadencijoje. Nuosaiki kalbėsena nekeičia to, kad jau kelintą kartą opozicijai balsuojant vieningai viską nulemia iš esmės pirmininko balsas. Stabdomi ar vilkinami projektai. Kalbos apie vakcinacijos skatinimą ir saugumo užtikrinimą yra tik blefas. Valdantieji daro viską, kad vilkintų procesus. Šiandien Seimo Sveikatos reikalų komitetas pirmininko Antano Matulo balsu užvilkino dėl vakcinacijos patirtos žalos atlyginimo procesą, kuriam Seimas balsavimu suteikė skubos tvarką“, – trečiadienio popietę socialiniame tinkle rašė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys.
Jis pasidalijo ir vaizdo įrašu iš Sveikatos reikalų komiteto nuotoliniu būdu posėdžio.
Anot jo, dabar procesas užvilkintas komitete ir COVID-19 vakcinacijai ši priemonė dėl uždelsto laiko praktiškai praras bet kokią prasmę.
„Vietoje to, kad didintų pasitikėjimą vakcinomis, valdantieji ir toliau skaldo visuomenę, buldozeriu stumdami sprendimus dėl pačių darbuotojų lėšomis apmokamus tyrimus“, – rašė Seimo narys.
Anksčiau jis yra teigęs, kad „valstiečių“ parengtame projekte siekiama, kad atlyginimo iš valstybės galėtų prašyti asmenys, patyrę rimtų šalutinių padarinių po vakcinacijos.
„Čia mes nekalbame apie tiesiog dūrio vietos paraudimą arba nedidelį temperatūros pakilimą, kalbame apie sudėtingas reakcijas, dėl kurių žmogui tenka gultis į ligoninę arba atsiranda kokių nors ilgalaikių pasekmių“, – teigė jis.
„Jos yra labai retos ir manome, kad dabar kokio nors naujo mechanizmo kurti nereikia, užtektų tos žalos be kaltės atlyginimo mechanizmo ir fondo, kuris egzistuoja. Jis vis tiek yra neišmokamas ir dabartinis yra nepanaudojamas“, – yra sakęs A. Veryga.
Projektu siūloma pakeisti neišvengiamos žalos apibrėžimą, numatant, kad tokia žala nebūtų laikoma „sunkius padarinius sukėlusi nepageidaujama reakcija į vakciną, kuomet ta vakcina sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra įtraukta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių arba ta vakcina pagal jos preparato charakteristikų santrauką yra skirta vakcinuoti nuo infekcijos, dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, karantinas.“
Primename, kad praėjusią parą nustatyti 2493 nauji COVID-19 atvejai, mirė 17 žmonių. Skiepijimo nuo COVID-19 tempai nėra džiuginantys: praėjusią parą 2073 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą paskiepyti 5493 žmonės.
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 1 mln. 770 tūkst. žmonių, pilnai vakcinuota – beveik 1 mln. 638 tūkstančiai.
Sustiprinančią skiepo dozę praėjusią parą gavo 1571 žmogus, iš viso iki šiol pakartotinai paskiepyta 41,9 tūkst. žmonių.
Lietuvoje bent vieną skiepo dozę yra gavę 63,3 proc. gyventojų.
Mažiausia pasiskiepijusiųjų dalis yra tarp 12–15 metų vaikų – 29,3 proc. Tarp vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, pasiskiepiję 65,8 procento.
Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta apie 5,3 mln. vakcinos dozių, skiepijimui sunaudota beveik 3,3 mln. dozių. Nepanaudota šiuo metu yra apie 2 mln. dozių.
Naujausi komentarai