– Įgyvendinti prezidento noro Lietuvoje iki liepos 6 dienos paskiepyti 70 proc. suaugusiųjų nepavyko, tačiau dabar tas skaičius jau yra pasiektas. Vis dėlto, ar tai nėra per vėlu šiandien, mes klausiame buvusio sveikatos apsaugos ministro, Seimo nario A. Verygos. 

– Trupučiuką vėlu žiūrint į skaičius, kiek mes turime naujų atvejų per parą. Praeitais metais tuo pačiu metu mes turėjome ženkliai mažesnį skaičių, nors praktiškai niekas nebuvo paskiepytas. Tai reiškia, kad virusas išplito, nauja atmaina išplito, kuri padarė savo darbą. Mes jau matome augančius skaičius ligoninėse. Tai reiškia šiek tiek pavėlavome. Bet tai nereiškia, kad nereikia stengtis toliau. Dabar epidemiologai kalba apie 90 proc., kuo aš nelabai, tiesą sakant, tikėčiau. Žinant, kiek žmonių yra nusiteikusių skeptiškai arba net ir kategoriškai, priešiškai, aš nelabai norėčiau tikėti, kad mes tą skaičių pasieksime. 

– Kaip jums atrodo, kas yra labiau kalti, kad to skaičiaus anksčiau nepavyko pasiekti? Patys žmonės ar valdantieji?

– Niekada, matyt, nebūna vieno kalto dėl visko. Yra ir žmonių atsakomybės, kurie patikėjo tam tikromis teorijomis, kurios nėra pagrįstos mokslu. Bet ir valdžios atsakomybės čia tikrai yra nemažai, todėl, kad daug buvo siūlyta įvairiausių variantų, kuriuos būtų buvę galima pritaikyti, kad žmonės patogiau galėtų pasiskiepyti. 

– Nemanote, kad dalį atsakomybės turėtų ir jūsų frakcija prisiimti, nes kai kurie žmonės jūsų frakcijoje labai garsiai kalba apie tai, kaip jie netiki mokslu ir kaip blogai vakcinos?

– Aš stengiuosi tiems žmonėms taip pat kalbėti ir aiškinti, atsakyti į tuos jų kartais pseudoargumentus, kurių tikrai prisigaudoma. Žinoma, kad kiekvienas žmogus turi jausti atsakomybę, nesvarbu, kur esame: ar frakcijoje, ar ligoninėje, ar mokykloje. 

– Jums, kaip buvusiam sveikatos apsaugos ministrui, ar nėra truputėlį gėda dabar būti frakcijoje su tais žmonėmis?

– Ne, ne gėda. Man kartais gėda dėl kai kurių pasisakymų. Man gal kiek apmaudu, kad žmonės patiki ne mano argumentais.

– Sakote, kad dėl vakcinacijos tempo dalį atsakomybės turėtų prisiimti valdantieji. Bet dėl galimybių paso gal teisingai valdžia nusprendė? Po tų sprendimų mes pamatėme didesnį skiepijosi suaktyvėjimą.

– Nežinau, matyt, gyvenimas parodys. Aš manau, kad tai nėra pats geriausias sprendimas ir tą, ką padarė valdžia, buvo galima pasiekti ir kitais būdais bei nesukuriant visuomenėje įtampos. Galimybių pasas yra aktualus jaunam žmogui, kuris eina į barą, kino teatrą, teatrą – ten, kur yra daugiau pramogų. Vyresnio amžiaus žmonėms jis yra menkai aktualus. Aš manau, kad tai yra netaikli priemonė, kuri sukuria labai daug įtampų ir, deja, neišsprendžia problemos. Gąsdinimas yra dar mažiau paveiki priemonė žmonėms, kurie bijo dėl savo gyvybės tegul ir neracionaliai, nesuvokdami COVID-19 rizikos – labai sunku juos išgąsdinti kokiu nors popieriumi ar jo reikalavimu. Yra kitos priemonės, kurios, mano manymu, labiau veikia emociškai išvargusius žmones. Dabar šaukštai yra po pietų. Net jeigu man reikėtų pačiam atsistojus į valdančiųjų vietą, matant visuomenės nuotaikas, kažką keisti, labai sunku būtų sugalvoti, kaip tas žmonių nuostatas keisti. Dabar net diskusija nebeišeina. Dabar yra tiesiog kalbama. Čia kaip girtumo trečia stadija, kada visi kalba ir niekas nieko nebegirdi ir niekas nieko nebesiklauso. Nežinau, ką reikėtų protingo patarti. Aišku, aktualumo neprarado vyresnių žmonių vakcinacija. Reikėtų iki jų fiziškai atvažiuoti, nes dalis žmonių nepasiskiepijo.