Visgi Seimo narys teigia, kad šansų, jog G. Landsbergis bus pakeistas, praktiškai nėra, nes, pasak parlamentaro, premjerė Ingrida Šimonytė yra užsispyrusi nekeisti nei vieno Ministrų Kabineto nario.

„Matyt, reikėtų pažiūrėti į kontekstą. Jeigu mes G. Landsbergio interpeliaciją vertinsime tik Kaliningrado tranzito kontekste, tai galbūt čia mūsų priešai rytuose gali kažkokias propagandines žinutes susukti ar panašiai. Bet aš noriu priminti, kad tai yra ne pirmas kartas. Ir istorijų, susijusių su užsienio politika, jau yra buvusių ne viena“, – „Žinių radijui“ teigė A. Veryga.

Bet aš noriu priminti, kad tai yra ne pirmas kartas. Ir istorijų, susijusių su užsienio politika, jau yra buvusių ne viena.

Seimo narys tikina, kad prie didžiųjų G. Landsbergio klaidų galima priskirti ir „Belaruskalij“ trąšų tranzito istoriją, ir sprendimus susijusius su Taivano atstovybės Lietuvoje įkūrimu.

„Tai aš tikrai nesakyčiau, kad pagrindinė priežastis, dėl ko reikia interpeliuoti šį ministrą, yra Kaliningrado tranzito klausimas, nes tai yra savotiška nesėkmių sistema, visa grandinė, ir panašu, kad ministras nesusitvarko“, – pabrėžė jis.

Tačiau A. Veryga pripažįsta, kad šansų atstatydinti G. Landsbergį praktiškai nėra.

„Kalbame apie partijos lyderį. Ir tikėtis, kad interpeliacija pavyks, dar turbūt mažiau šansų negu kai kalbame apie kažką, kas yra net ne partijos narys ir gal net dar blogiau dirba. Tai jeigu ten interpeliacijos nevyksta, čia ji turi labai menkus šansus arba beveik jokių. Bet atsakyti į klausimus ministras privalės atvykti“, – sakė parlamentaras.

Opozicijos atstovas kritikuoja ir premjerės sprendimą nekeisti Ministrų Kabineto sudėties. Pasak jo, tai pavojingas reiškinys, kuris duoda savotišką indulgenciją ministrams daryti ką nori.

„Nebus jokios politinės atsakomybės, nes panašu, kad premjerė, matyt, yra iškėlusi tam tikrą ultimatumą valdantiesiems (...), kad jeigu krenta bent vienas ministras, tai patys ir vadovaukite Vyriausybei. Tai toks labai trumparegiškas, mano manymu, supratimas“, – pabrėžė jis.

Prezidentūra kritiškai vertina priekaištus, kurie, dažniausiai taikant į dešiniųjų Vyriausybę, pasipylė Europos Komisijai (EK) pateikus išaiškinimą dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui. Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys skeptiškai vertina ir opozicijoje brandinamą idėją rudenį kelti interpeliacijos užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui klausimą. Pasak jo, tai yra vienas iš liūdnesnių momentų vertinant, kaip Kaliningrado tranzito istoriją saviems tikslams išnaudojo politikai.

ELTA primena, kad birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtino atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą paremtas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laikė neteisėtu ir beprecedenčiu.

Tačiau, nepaisant Rusijos grasinimų, nuo liepos 10 d. įsigaliojo ES sankcijų pakete numatytas draudimas neleisti iš Rusijos per ES teritoriją gabenti cementą, alkoholį ir įvairias prabangos prekes. Šiuo sprendimu, cementas ir alkoholis taip pat tranzitu per ES teritoriją negali pasiekti Kaliningrado srities. Kaip aiškino už sprendimą atsakingi valdančiųjų politikai, draudimas buvo grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį.

Vis tik liepos 13 d. EK paskelbė gaires, pagal kurias leido Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą, tačiau tranzitas galimas tik tokiu atveju, jei šios prekės nėra naudojamos kariniams tikslams.

EK nurodė, kad Rusiją ir Kaliningradą skirianti Lietuva gali blokuoti tik dvejopo naudojimo prekių tranzitą, tačiau dabar Rusija per jos teritoriją gali gabenti kitas sankcionuotas prekes, įskaitant metalą. Nepaisant to, tranzitas automobilių keliais lieka draudžiamas.