„Viliuosi, kad prezidentas nėra detaliai susipažinęs su dabartine situacija. Įstatymo projektas ne daug kuo skiriasi nuo esamos padėties. Tik tiek, kad kontracepciją, nėštumo nutraukimą yra prašoma kompensuoti iš ligonių kasos. Norėčiau padiskutuoti su prezidentu, ką jis mano apie reprodukcines moters teises kaip apie žmogaus teisių dalį“, – antradienį reaguodama į G. Nausėdos pasisakymus Eltai teigė B. Vėsaitė.

„Prezidentas turėtų žinoti, kad reprodukcinio amžiaus moterų Lietuvoje yra ryškiai sumažėję. Todėl, galime kalbėti, ką norime, bet visoje Europoje moterys turi teisę apsispręsti, ką daryti su savo kūnu. Turbūt ne prezidentui aiškinti moterims, ką jos turėtų daryti“, – akcentavo socialdemokratė.

Tiesa, iniciatyvos autorė sutinka su prezidento argumentais, kad įstatymo projektas kol kas nėra išbaigtas.

„Be abejo, šis projektas dar yra labai žalias. Diskutuosime su sveikatos apsaugos ministre, kuri yra pozityviai nusiteikusi. Socialdemokratų frakcijos dauguma irgi yra pozityviai nusiteikusi. Mane viltingai nuteikia ir liberalaus sparno konservatorių partijoje balsavimas“, – pasakojo B. Vėsaitė.

Prezidentas turėtų žinoti, kad reprodukcinio amžiaus moterų Lietuvoje yra ryškiai sumažėję. Todėl, galime kalbėti, ką norime, bet visoje Europoje moterys turi teisę apsispręsti, ką daryti su savo kūnu.

„Visuomenė dabar jau truputėlį pasikeitusi. Manau, kad laikas būtų šitam įstatymui apskritai atsirasti, nes kiek galima delsti... Manyčiau, kad šį kartą gali pavykti“, – vylėsi ji.

Pirmadienį prezidentas G. Nausėda pareiškė, kad nors teisiškai parlamentarai gali teikti bet kokį įstatymo projektą, socialdemokratų siūlymas sureguliuoti reprodukcinės sveikatos priemones jam nėra artimas vertybiškai.

„Man šiek tiek keistoka, kad Reprodukcinės sveikatos įstatymas mažiausiai kalba apie reprodukciją. Jis kalba apie tai, kad tos reprodukcijos nebūtų, kad būtų kaip galima lengviau, nemokamai, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis padaryti abortą, kad kontraceptikai būtų nemokami“, – pirmadienio vakarą LRT televizijai teigė šalies vadovas.

ELTA primena, kad šeimos planavimą, nėštumo nutraukimą, motinystę bei lytinį švietimą reglamentuojantį Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą Seimas ėmėsi svarstyti gegužę. Pastarąjį parlamentui pateikė socialdemokratė B. Vėsaitė.

Naujame dokumente prieš kelerius metus ministro įsakymu patvirtintą nėštumo nutraukimo tvarką siūloma įteisinti įstatymu. Taip pat – leisti su gydytoju pasikonsultavusioms nėščiosioms pasirinkti gimdymo būdą, skausmo malšinimo priemones, į gimdymą lydintį asmenį.

Taip pat gimdyvėms būtų užtikrinta teisė į psichologo konsultacijas, prenatalinės diagnostikos paslaugas. Siekiant įvertinti galimą genetinę riziką būsimam palikuoniui, valstybė turėtų užtikrinti genetinį konsultavimą planuojant šeimą.

B. Vėsaitė siūlo įstatyme numatyti ir tai, kad kontraceptinės priemonės būtų prieinamos nemokamai. Jų įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras. Įstatymo projektu reglamentuota ir sterilizacija – savanoriškas chirurginis šeimos planavimo metodas, kuriuo siekiama ilgalaikio apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo.

Visgi, projektas sulaukė parlamentarų kritikos. Demokratė Agnė Širinskienė tikino, kad šiame teisės akte nėra nieko naujo, o ketinimai visoms vaisingo amžiaus moterims kompensuoti kontraceptikus bei nėštumo nutraukimą diskriminuotų dalį pacientų, kuriems iš esmės yra reikalingas skubus onkologinis gydymas.

Panašios nuomonės laikėsi ir opozicijos atstovė Rita Tamašunienė, pareiškusi, esą „už abortus dabar planuojame išleisti valstybės lėšas, kai tuo tarpu nevaisingos šeimos patiria daug išlaidų, norėdamos susilaukti vaikų“.

Šiuo metu Lietuvoje nėra reprodukcinę sveikatą reglamentuojančio įstatymo. Šie klausimai reguliuojami fragmentiškai atskiruose teisės aktuose.