„Valstybės gynimo posėdžio metu priėmėme tikrai istorinį ir labai savalaikį sprendimą dėl tvaraus krašto apsaugos sistemos finansavimo. Sutarėme, kad 2026-2030 metų laikotarpiu gynybai kasmet skirsime nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto“, – po VGT posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.

„Taip, kad per šį laikotarpį būtų išlaikyta maždaug 5,5 proc. bendrojo vidaus produkto finansavimo lygis“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas atkreipia dėmesį, kad šios investicijos į krašto apsaugą yra labai svarbios, nes Rusijos keliama grėsmė ir toliau išlieka reali.

„Rusijos karinės agresijos tikimybė tebėra reali, tačiau ji nėra neišvengiama. Turime ženkliai padidinti savo pastangas stiprinant gynybą ir atgrasymą, skirti šiam tikslui didesnius resursus“, – pabrėžė G. Nausėda.

„Mūsų saugumą užtikrina ir narystė Aljanse, tačiau jis veiksnus bus tik tuo atveju, jei gintis būsime pasiruošę patys. Mūsų ginkluotosios pajėgos turi turėti reikiamą ginkluotę, įrangą, personalą, atsargas ir visą tai turi gauti laiku. Tik tokiu atveju investicijos į gynybą atsipirks ir turės maksimalų atgrasomąjį poveikį“, – pridūrė jis.

G. Nausėda pabrėžia, kad papildomos lėšos gynybai yra labai svarbios norint iki 2030 metų Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.

„2023 metais vienas svarbiausių Valstybės gynimo tarybos sprendimų buvo įkurti diviziją. NATO ir nacionaliniuose gynybos planuose šiai divizijai skiriamas esminis vaidmuo ir jai skiriamos esminės užduotys. Saugumo situacija lemia, kad pilnus divizijos ir kitus kritinius infrastruktūros pajėgumus galime ir privalome pasiekti iki 2030 metų, o ne kažkada tolimoje ateityje. Tai reikalauja gerokai didesnių nei anksčiau skaičiavome resursų“, – akcentavo šalies vadovas.

Prezidentas atkreipė dėmesį, kad didinant finansavimą gynybai taip pat bus ypač svarbu, kad šios lėšos būtų panaudojamos optimaliai.

„Įsipareigojus skirti nuo 5 iki 6 proc. BVP krašto apsaugos finansavimui, tikiuosi maksimalaus institucijų susitelkimo, privalome nuolat sekti projektų įgyvendinimo eigą, tikrinti, kad resursai būtų panaudojami optimaliai“, – teigė G. Nausėda.

„Ir kaip vieną iš pagrindinių tikslų kelčiau jų panaudojimą avansiniams mokėjimams, kadangi tik tai leis mums įgyvendinti pirkimus ir pabaigti juos iki mūsų numatyto laikotarpio pabaigos – 2030 metų“, – akcentavo jis.

Savo ruožtu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pažymėjo, jog užsibrėžti tikslai reikalaus didelių politinių pastangų ir susitelkimo.

„Manau, visi labai gerai suprantame, kokie yra artimiausių ketverių metų planai. Šios Vyriausybės vienas iš svarbiausių tikslų yra užtikrinti valstybės saugumą kiek įmanoma efektyviau, per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Tai nacionalinių gynybos pajėgumų vystymas, divizijos 2030 m. pasiekimas, toliau bus kariuomenės vystymas nuo ginkluotės, iki įrangos, iki personalo, iki infrastruktūros“, – teigė ministrė.

„Tai reikalaus visų mūsų susitelkimo, tikrai didelių bendrų politinių pastangų, kad galėtume pasiekti tam tikrus sprendimus Europos Sąjungos lygiu. Na, ir tikimės, kad tas rezultatas leis visiems ir būti, ir jaustis saugesniais“, – pažymėjo D. Šakalienė.

Žada perskirstyti resursus ir vengti mokesčių didinimo

Paklaustas, kaip žadama pasiekti 5-6 proc. nuo BVP finansavimą gynybai, prezidentas nurodė, kad tai padaryti įmanoma tik perskirsčius šalies resursus.

„Jeigu pažvelgtume į pastaruosius metus, tai mūsų krašto apsaugos finansavimas net ir procentine išraiška bemaž dvigubėja. Net ir palyginti su šiais metais numatytu finansavimu, tai yra pakankamai ryškus šuolis. Todėl neabejotina, kad tokį finansavimo kartu nenusižengdami fiskalinės drausmės reikalavimams galėsime pasiekti tik perskirstydami resursus – atsisakydami galbūt nereikalingų funkcijų kitose viešojo gyvenimo srityse“, – žurnalistams pabrėžė G. Nausėda.

Taip pat jis pažymėjo būtinybę vengti mokesčių didinimo gyventojams.

„Labai nenorėčiau, kad krašto apsaugos didesnis finansavimas gyventojų būtų siejamas su didėjančia mokesčių našta. Manau, kad šito privalome išvengti“, – akcentavo šalies vadovas.

„Vertindamas naujas galimybes, atsirandančias ir Europos Sąjungos lygiu, manau, kad galėsime naudotis tais finansiniais instrumentais, apie kuriuos netrukus svarstysime Europos Vadovų Taryboje. Artimiausias posėdis bus skirtas gynybos pramonės plėtrai, skolinimosi instrumentų plėtrai, Europos investicijų banko įgalinimui. Visi šie instrumentai taip pat turėtų būti panaudoti maksimaliai efektyviai“, – vardijo jis.

Anot prezidento, 5-6 proc. nuo BVP skyrimas krašto gynybai šiemet, kai valstybės biudžetas jau patvirtintas, yra sunkiai įmanomas, būtent todėl yra kalbama apie 2026-2030 metus.

„Dėl šių metų, be abejo, biudžetas jau yra patvirtintas. Jeigu jis ir bus peržiūrimas, veikiausiai tie peržiūrėjimo aspektai nebus labai ryškūs. Todėl labiau siečiau tuos esminius krašto apsaugos finansavimo pokyčius su 2026–2030 metų laikotarpiu“, – teigė G. Nausėda.

„(Penktadienį vykusiame VGT posėdyje – ELTA) buvo pareikšta labai stipri, vienbalsė politinė valia Lietuvai siekti tokio krašto apsaugos finansavimo, kuris ne žodžiais, o darbais įrodytų, kad labai rimtai suprantame grėsmes, kylančias iš nedraugiškų valstybių, ir esame pasirengę tai pademonstruoti ir NATO“, – akcentavo jis.

VGT sprendimai leis sumokėti dalį avansinių mokėjimų už tankus ir kitą ginkluotę

Ministrė D. Šakalienė taip pat nurodė, jog penktadienį patvirtinti VGT sprendimai leis sumokėti daugiau avansinių mokėjimų ginkluotės gamintojams.

„Dėl „Leopard“ ir kitos sunkiosios ginkluotės platformų, oro gynybos ir visų kitų mums būtinų ginkluotės bei įrangos pirkimų – turime susidėję detalų sąrašą, kur avansiniai mokėjimai paspartintų įrangos gavimą ir kada juos reikėtų mokėti. Kaip tik šis sprendimas šiandien leido dar labiau išplėsti šį sąrašą ir kaip tik turėti daug ką anksčiau“, – kalbėjo KAM vadovė, primindama, kad Lietuva dar šįmet ketina sumokėti avansą už vokiškus tankus „Leopard 2“.

„Jeigu šiais metais įmokame avansą, tai tikrai galime juos gauti iki 2030 m. Turime visus patvirtinimus ir tuos avansus įmokėsime, taip pat ir už daugelį kitų sistemų“, – pridūrė ji.

Sako, kad lėšos bus skiriamos ne tik divizijai – reikia vystyti ir likusią kariuomenę

Po VGT posėdžio krašto apsaugos ministrė taip pat akcentavo, kad paskelbus apie išlaidų šalies gynybai didinimą nereikėtų koncentruotis tik į divizijos steigimą. Politikė sakė matanti poreikį apskritai stiprinti ir plėtoti karines šalies pajėgas.

„Mūsų tikslas turėti efektyvias savo ginkluotąsias pajėgas ir dėl to vienas iš tikslų yra ne tik užtikrinti divizijos suformavimą ir jos operacinį pajėgumą iki 2030 m., bet tolygiai vystyti ir likusią kariuomenę, nes labai didelę kainą mokame už tai, kad turėjome finansavimo duobių“, – spaudos konferencijoje sakė D. Šakalienė.

„Dabartinis planas yra sudėliotas ne galvojant apie procentus, bet labai detaliai skaičiuojant ir perskaičiuojant, ką mes būtinai turime turėti, ką, per kokį laikotarpį yra realistiška įsigyti“, – pridūrė ji.

Lietuva taps daugiausiai į krašto apsaugos finansavimą investuojančia valstybe.

Mano, kad priimti sprendimai atkreips tarptautinį dėmesį

Prezidentas taip pat teigė manąs, kad penktadienį paskelbtas sprendimas sulauks tarptautinio dėmesio. Visgi, akcentavo šalies vadovas, ne tai yra svarbiausia. Pasak jo, būtina siekti „maksimalaus atgrasymo“.

„Viskas sukasi ne tik apie procentus, apie kuriuos mes čia kalbame. Be jokios abejonės, jie turbūt atkreips tarptautinės žiniasklaidos dėmesį, nes Lietuva taps daugiausiai į krašto apsaugos finansavimą investuojančia valstybe. Svarbu suprasti, kad viskas skirta ne tik parodomosioms akcijoms. Tai, pirmiausiai, mūsų gilus supratimas, kad siekiant maksimalaus atgrasymo efekto, privalome investuoti į savo gynybos pajėgumus ir juos stiprinti“, – teigė prezidentas, dar kartą pakartodamas, jog nacionalinė divizija šiuo klausimu yra labai svarbi.

„Nacionalinei divizijai skirtas labai svarbus vaidmuo tiek įgyvendinant nacionalinius gynybos planus, tiek NATO gynybos planus. Šis struktūrinis vienetas jau yra visų mūsų galvose. Tik, savaime suprantama, labai sunku tikėtis iš divizijos konkrečių veiksmų tada, kai ji ne tai, kad nėra pilnai suformuota, bet ji tiesiog neturi atitinkamos reikiamos įrangos, atitinkamai rezervo, amunicijos, infrastruktūra nepabaigta. Be abejo, tikėtis iš jos tų uždavinių įgyvendinimo visapusiškai mes galėsime tik tada, kai ji bus įgyvendinta“, – teigė G. Nausėda.

Kaip skelbta anksčiau, po spalį vykusio VGT posėdžio pranešta, jog kariuomenės divizija negebės pasiekti pilno operacinio pajėgumo iki 2030 m., kaip kad planuota. Prezidentūros vertinimu, jeigu finansavimas krašto apsaugai nebus didinamas, o situacija gynybos pramonėje nesikeis, divizija įgis pajėgumą tik 2036-2040 m.

Šalies vadovas G. Nausėda yra teigęs, jog, norint suformuoti diviziją iki numatyto termino, asignavimai gynybai turėtų siekti 5,5 proc. nuo BVP.

VGT pritarė siūlymui formuoti nacionalinę kariuomenės diviziją dar 2023 m. gegužę.

Nepriėmė sprendimo dėl Otavos konvencijos

Galimybę trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos aptarinėjusi VGT nepriėmė sprendimo dėl jos denonsavimo, teigia prezidentas G. Nausėda. Pasak šalies vadovo, atitinkamiems sprendimams reikia daugiau laiko ir konsultacijų su sąjungininkais.

„Šiandien aš nesiimčiau teigti, kad tai bus denonsavimas arba nedenonsavimas. Mums reikia daugiau laiko ir daugiau informacijos iš mūsų sąjungininkų, kad priimtume tinkamą sprendimą“, – po VGT posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.

Pasak jo, prieš grįžtant prie šių diskusijų dėl galimo pasitraukimo bus konsultuojamasi su sąjungininkais.

„Sprendimas dėl denonsavimo nėra priimtas, kadangi šiuo metu matome didelį poreikį ne tik išklausyti karinę išvadą. Dabar bendradarbiaujame su mūsų institucijomis, kurios pateikia savo ekspertinį vertinimą“, – dėstė prezidentas.

„Įžengėme į kitą labai svarbų etapą, turėsime konsultuotis pirmiausia su sąjungininkais, kurie pagal planus turėtų sąveikauti su mūsų karinėmis pajėgomis, jeigu toks poreikis iškiltų, kokia būtų jų reakcija. Mums tai yra nepaprastai svarbu, nes prie Otavos konvencijos yra prisijungusios praktiškai visos NATO valstybės, išskyrus vieną“, – pridūrė G. Nausėda.

Siekiama regioninio sprendimo

Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad dėl galimo pasitraukimo iš Otavos konvencijos bus siekiama priimti regioninį sprendimą.

„Antras uždavinys yra siekti regioninio sprendimo. Kad šitas sprendimas dėl Otavos konvencijos būtų kiek galima platesnis, įtraukiantis kuo daugiau valstybių. Esame šio proceso pradžioje“, – dėstė jis.

Savo ruožtu krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė tikina šį klausimą jau aptarusi su Lenkijos, Latvijos ir Suomijos gynybos ministrais.

„Taip ir yra sutarta, kad vis dėlto labai svarbu turėti bendrą, regioninį sprendimą. Skirtingose mūsų kaimyninėse šalyse, kurios turi pasienį su Rusija, vyksta skirtingi procesai, kai kurie dar ruošia analizes, kiti iš naujo vertina esamą situaciją. Tas bendras sprendimas yra svarbus ne tik dėl to, kad mes turėtume stipresnę strateginę žinutę, bet taip pat ir kad pasienio gynybos principai būtų bendri“, – akcentavo D. Šakalienė.

ELTA primena, kad šią savaitę Krašto apsaugos ministerija (KAM) pateikė savo politinį-karinį patarimą dėl Otavos konvencijos ir siūlo pradėti pasitraukimo procedūras, konsultacijas su sąjungininkais bei Baltijos jūros šalimis.

Ministerija pažymi – jeigu VGT pritartų iniciatyvai, KAM siūlytų prezidentui teikti Seimui denonsuoti pastarąją konvenciją.

Lietuva prie konvencijos, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, prisijungė 2004 m. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.