Lietuva konvenciją yra pasirašiusi 2013 metais, tačiau iki šiol nėra jos ratifikavusi. „Kovo 4 dieną Europos Komisija pateikė pasiūlymus šalims narėms dėl konvencijos pasirašymo ir ratifikavimo Europos Sąjungos (ES) vardu, ir šis klausimas jau nebe pas mus eina, o Europos Sąjungos mastu“, – BNS situaciją dėl konvencijos ratifikavimo aiškino A. Šešelgis.

Pasak ministro, Lietuva pasiėmė bendrąją tikrinimo išlygą abiem dokumentams, o gegužės 26 dieną klausimas bus diskutuojamas Bendrijos formatu. „Kada šis klausimas vyksta Europos Komisijoje ir tarp ES narių, kitas posėdis numatytas gegužės 26 dieną, dabar mums kažką daryti papildomai, eiti ratifikuoti, neratifikuoti, nėra jokio tikslo, mes turime laukti, kaip šis klausimas išsispręs Europos Sąjungos mastu“, – aiškino viceministras.

Pasak A. Šešelgio, jei Europos Tarybos konvencijai pritars visos Bendrijos šalys, ji automatiškai įsigalios Europos Sąjungoje, bet gali būti su tam tikromis išlygomis. Klausiamas, ar Lietuva sieks kokių nors išlygų, A. Šešelgis sakė, kad „dabar vyksta procedūriniai dalykai“.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pažymi, kad Stambulo konvencija Lietuvos visuomenėje vertinama „labai prieštaringai“. „Tie  patys Seimo nariai, vieni pasisako už vieną poziciją, kiti – už kitą, jei imsime nevyriausybinį sektorių – irgi pasisako labai skirtingai, ir religinės bendruomenės, todėl reikia suderinti visus požiūrius ir rasti bendrą vardiklį“, – BNS sakė ministrė.

Lietuvos vyskupai bei kai kurios nevyriausybinės organizacijos šalies vadovus ragino neskubėti pasirašyti ir ratifikuoti Europos Tarybos konvencijos, kurioje, jų vertinimu, požiūris į lytį nesutampa su žmogaus biologine prigimtimi.

Daugiausiai diskusijų kyla dėl konvencijoje įrašytos „socialinės lyties“ sąvokos. Vienas iš ET konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo punktų teigia, jog šio dokumento nuostatas „šalys įgyvendina nediskriminuodamos asmens dėl biologinės lyties, socialinės lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, lytinės orientacijos, lyties tapatybės, amžiaus, sveikatos būklės, negalios, šeiminės padėties, migranto ar pabėgėlio statuso arba kito statuso“.

Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo 2011 metais Stambule priėmė Europos Tarybos Ministrų taryba.

Šią savaitę Latvijos vyriausybė pritarė Stambulo konvencijos pasirašymui ir ratifikavimui.