„(...) pastarieji įvykiai tikrai verčia mus atkreipti dėmesį ir įsivertinti, ar mūsų esamos priemonės, taikomos tiek teisinės, tiek kitos yra veiksmingos ir duoda efektą“, – spaudos konferencijoje kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Anot ministrės, siekiant gerinti eismo saugumo situaciją, siūloma, kad sisteminis pažeidėjas negalėtų gauti paslaugų, kol nebūtų išspręstos problemos.

„Tai yra transporto priemonių registravimo ar kitos paslaugos, prie kurių šiandien gali tokie pažeidėjai prieiti tai, matyt, grįšim prie šito svarstymo ir galvosime apie pokyčius“, –  sakė ji.

Ministrė taip pat pridūrė, kad bus diskutuojama ir dėl šalyje anksčiau egzistavusios baudos balų sistemos. Ji buvo panaikinta 2008 metais. Pagal šią sistemą, už tam tikrus pažeidimus, surinkus atitinkamą balų skaičių, asmuo netektų teisės vairuoti automobilį.

Šie du eismo įvykiai iliustruoja, kad pagrindinė mūsų problema yra piktybiniai asmenys, kurie pažeidinėja eismo taisykles.

Dar viena priemonė, pasak policijos generalinio komisaro Renato Požėlos, būtų laisvės atėmimo bausmės piktybiniams pažeidėjams.

„Kalbant apie piktybinius pažeidėjus, tikrai kelsime klausimą (...) ar tam tikrais atvejais tokie asmenys neturėtų Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka gauti bausmės tokios kaip areštas, kai jie tam tikram laikotarpiui turėtų būti izoliuojami nuo visuomenės“, – kalbėjo policijos vadovas.

P. Peleckio / BNS nuotr.

R. Požėla tvirtino, kad bus siekiama nulinės tolerancijos greičio viršijimui.

„Straipsnio, kuris numato atsakomybę už greičio viršijimą pirmoje dalyje iš esmės numatytas tik įspėjimas, antra dalis, kurioje numatytas greičio viršijimas nuo 10 iki 20 kilometrų per valandą, jeigu tai pirmą kartą per metus, žmogus gauna šešių eurų baudą“, – kalbėjo R. Požėla.

Šitas asmuo buvo policijos klientas. Ne tik pagal kelių eismo pažeidimų liniją, bet ir pagal kitas.

„Šita bauda yra mažesnė nei valstybės kaštai aptarnauti šitą baudą“, – pridūrė jis.

Anot ministrės, dar vienas kelias, kaip būtų galima užtikrinti didesnį saugumą keliuose, yra socialinė reklama.

„Kalbant apie visuomenės informuotumą, tai labai svarbus edukacinis procesas mūsų švietimo įstaigose, būtina su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ieškoti sprendimų, kaip šita dalis edukacijos galėtų būti veiksmingesnė ugdymo įstaigose“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė kalbėjo, kad greičio matuokliai yra viena paveikių priemonių ir pridūrė, kad momentinių sprendimų, kalbant apie eismo saugumo gerinimą, nėra.

„Ypatingai svarbus švietimo elementas, labai svarbu šviesti visuomenę, todėl kad matom, kad vis tik didžiulės problemos kyla iš žmonių neatsargaus vairavimo, alkoholio vartojimo, pasirenkamo nesaugaus atstumo nuo kitų automobilių. Iš tikrųjų yra labai daug tų problemų, kurias reikėtų spręsti būtent švietimo kontekste“, – sakė ji.

Pasak A. Bilotaitės, minimus siūlymus aptars Saugaus eismo taryba, vėliau jie keliaus į Saugaus eismo komisiją prie Vyriausybės.

Tragiškų avarijų kaltininkai – ne kartą bausti už eismo pažeidimus

Šeštadienį Kauno rajone, Ginėnų kaime, į priešpriešinę eismo juostą išvažiavęs automobilis „Audi A4“ susidūrė su „Citroen C3“, per eismo įvykį žuvo trys žmonės.

Anot R. Požėlos, šios avarijos kaltininko biografijoje – devyni teistumai, 29 administracinės nuobaudos, didžiausia dalis jų – už kelių eismo pažeidimus.

„Šitas asmuo buvo policijos klientas. Ne tik pagal kelių eismo pažeidimų liniją, bet ir pagal kitas“, – sakė policijos komisaras.

Pirmadienį Vilniaus rajone, Maišiagaloje įvyko skaudi avarija, kai susidūrus sunkvežimiui ir, kaip spėjama, į priešpriešinę eismo juostą išvažiavusiam lengvajam automobiliui žuvo penki žmonės, iš jų trys – nepilnamečiai.

Pasak R. Požėlos, šis vairuotojas baustas 13 administracinių teisės pažeidimų, iš kurių aštuoni skirti už vairavimą neturint teisės to daryti. Be to, avarijos kaltininkas žuvo palikęs 3,2 tūkst. eurų skolą valstybei.

„Šie du eismo įvykiai iliustruoja, kad pagrindinė mūsų problema yra piktybiniai asmenys, kurie pažeidinėja eismo taisykles. Ir iš tikrųjų tas teisės aktų paketas jų atžvilgiu, matome, neveikia taip, kaip turėtų veikti“, – kalbėjo jis.

„Todėl vienas iš mūsų siūlymų yra grįžti prie socialinio paketo klausimo ir šitas klausimas policijos iniciatyva buvo nukeliavęs į Seimą prie anos kadencijos, tai yra 2017 metais“, – pridūrė R. Požėla.

Anot jo, minimas „socialinis paketas“ bus parengtas per artimiausias savaites.

Skaudžiausia nutiko pirmadienį Vilniaus rajone, Maišiagaloje, kai susidūrus sunkvežimiui ir, kaip spėjama, į priešpriešinę eismo juostą išvažiavusiam lengvajam automobiliui žuvo penki žmonės, iš jų trys – nepilnamečiai.

Šeštadienį Kauno rajone, Ginėnų kaime, į priešpriešinę eismo juostą išvažiavęs automobilis „Audi A4“ susidūrė su „Citroen C3“, per eismo įvykį žuvo trys žmonės.

Šiais metais iki balandžio 19-osios įskaitytinai eismo įvykiuose, pirminiais duomenimis, žuvo 48 žmonės, tai yra 20-čia daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį ir 10-čia daugiau, nei 2021-aisiais per tą patį laiką.