„Mano galva, gerai, kad einama pozityvaus skatinimo keliu, skirtingai nuo kitų priemonių, kurias Vyriausybė priėmė. Mano klausimas pirmiausia yra apie tikslą ir siekiamą rezultatą – ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija yra paplanavusios, kiek šita investicija, t. y. apie 30 milijonų, turėtų paskatinti daugiau to amžiaus grupės žmonių pasiskiepyti ir ar tie 30 milijonų kaip alternatyva negalėtų būti panaudojami kitaip, kad ta pati grupė galėtų pasiskiepyti daugiau? Čia – kaštų naudos analizės klausimas. Kuo mes nuolat buvom kritikuojami, kad kai kurie mūsų projektai šitos analizės stinga, deja, dabartinė Vyriausybė, kurie patys kritikavo, tokių dalykų nepateikė“, – sakė L. Kukuraitis.

Pasak L. Kukuraičio, stinga informacijos, ko tiksliai siekia valdžia, siūlydama senjorams už skiepą 100 eurų: „Šitos informacijos stinga, ji turėtų būti pagrįsta prognozėmis, kiek žmonių skiepysis, ypač trečiąja skiepo doze, nes, kiek žinia, trečioji skiepo dozė kol kas visame pasaulyje kelia klausimų, kiek žmonių skiepysis. Mes turėtume matyti prognozę, kiek prognozuojama ir kiek bus pasiekta. Tada mes galime realiai kalbėtis, ar tai yra pakankami kaštai. Dabar pinigai yra metami tikint, kad tai vienus paskatins, o kitų nepaskatins. Mano galva, kaštais ir faktais grįstos analizės labiausiai ir trūksta“.

Jeigu žmogus dėl įsitikinimų nenori skiepytis, o testavimas pagal dabartinės rinkos kainas yra labai brangus, tai žmogaus pasirinkimas yra išeiti iš darbo.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas aptarė ir dar vieną priimtą įstatymą – privalomą mokamą testavimą: „Manau, kad žingsnis, kurį priėmė, – atnešti įstatymus, kur testavimo našta perkeliama ant darbdavio ar darbuotojo, o greičiausiai ant darbuotojo, nes sunku tikėtis, kad darbdaviai prisiims šią naštą – yra artimas privalomam skiepijimuisi darbo vietoje. Man atrodo, mes, kaip visuomenė, kaip valstybė, valdanti pandemiją, atsiduriame toje riboje, kur apsisprendžiame, ar tam tikras prievartos mechanizmas taikomas mūsų bazinių poreikių lauke. Iki šiol per galimybių pasą daugelis dalykų buvo apribojama tose srityse, kurios nėra būtinos. Būtinos sritys leidžiamos – tiek į parduotuves nueiti, tiek ir kitos paslaugos. O dabar mes jau žengiame į darbo sritį, ir jeigu žmogus dėl įsitikinimų nenori skiepytis, o testavimas pagal dabartinės rinkos kainas yra labai brangus, tai žmogaus pasirinkimas yra išeiti iš darbo. Čia mes turime turėti labai rimtą diskusiją Seime, ar tam visuomenė pasiruošusi“.

„Kitas klausimas – tos sritys, kur dabar nemokamai testuoja valstybė, t. y. sveikata, švietimas, socialiniai klausimai, prekybos tinklai, ar šiose srityse netrūksta darbuotojų ir jeigu dalis pajudės, kokios bus pasekmės šitose srityse, ar mes nepakibsime ant jau dabar gana aukšto darbuotojų trūkumo“, – kalbėjo jis.

L. Kukuraitis manė, kad sprendimai sprendžiant vieną krizę gali sukelti papildomų krizių: „Tai visiškai tikėtina. Kiek man žinoma, tiek sveikatos, tiek socialinėje ir švietimo srityje yra labai didelis skaičius, kurie yra pasiskiepiję, tad klausimas, ar tikrai testavimosi naštos užkėlimas ant tų kelių procentų, kurie liko nepasiskiepiję, yra pakankamai adekvatus turint galvoje reakciją, kuri gali paskui nuvilnyti per visą visuomenę kaip tam tikro prievartinio mechanizmo atnešimas į darbo sritį, kuri yra viena iš mūsų būtinųjų gyvenimo sričių“.