Pataisų paketą ketvirtadienį svarstęs komitetas pritarė opozicijos reikalavimui, kad būtų užsakytas teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, o konservatoriaus Andriaus Vyšniausko siūlymu nuspręsta kreiptis į MRU.

„Aš siūlau pirmiausia kreiptis į MRU, kadangi jis vienintelis turi Viešojo saugumo akademiją, viešojo saugumo padalinį, vykdo studijas, turi tyrėjus, nes kito universiteto, kuris būtų kompetentingas šioje srityje, nėra“, – argumentavo A. Vyšniauskas.

Penkiais balsais prieš tris buvo pritarta tokiam siūlymui, teisinį vertinimą prašoma pateikti per dešimt darbo dienų.

Seimas rugsėjį po pateikimo pritarė Vyriausybės pateiktam siūlymui pertvarkyti VST ir projektus toliau nagrinėja Seimo TTK.

Protestuodama prieš VST reformą opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pasitraukė iš nacionalinio gynybos susitarimo. Demokratai laikosi pozicijos, kad tokiu sprendimu kritiškai svarbu metu būtų silpninamas valstybės saugumas.

VST pertvarką kritikuoja ne tik opozicija, bet ir dalis valdančiųjų atstovų.

Reformą inicijavusi Vidaus reikalų ministerija tvirtina, kad VST prijungus prie policijos ne tik kad nenukentėtų, o būtų stiprinama. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė yra sakiusi, kad prie policijos prijungus VST šios kovinis potencialas būtų sustiprintas policijos analitiniais gebėjimais.

Pagal Vyriausybės siūlymą, Viešojo saugumo tarnybos įstatymas būtų pripažįstamas netekusiu galios, o šios tarnybos atliekamos funkcijos įrašomos į Policijos įstatymą.

Jeigu pokyčiams pritars Seimas, VST policijos dalimi taptų nuo 2024 metų kovo 1 dienos, taip pat būtų numatyta, kad karo atveju Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai išliktų ginkluotųjų pajėgų dalimi.

Numatyta, kad po reformos VST tęstų veiklą kaip atskiras juridinis asmuo – specializuota policijos įstaiga ir vadintųsi Lietuvos policijos viešojo saugumo tarnyba.

Integracija į policijos sistemą numatoma dabartinės struktūros pagrindu, išlaikant VST nustatytų uždavinių tęstinumą, užtikrinant pareigūnams jų socialines garantijas ir pareiginius koeficientus bei toliau tęsiant tarnybą tose pačiose pareigose.

Viešojo saugumo tarnyba yra atsakinga už viešosios tvarkos atkūrimą ekstremalių, krizinių situacijų metu, konvojavimo vykdymą, strateginių objektų apsaugą. Karo atveju ji taptų Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalimi.