LNK kalbinti gyventojai gatvėje sakė, kad pinigus paaukotų Ukrainai. Tarp pakalbintų ir – Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Gatvėje sutikta moteris teigė, kad laimėtus pinigus investuotų. Ji mano, kad investavimas į nekilnojamąjį turtą ne jai, bet į akcijas investuotų.

„Gal akcijos, gal ukrainiečiams padovanočiau“, – sakė moteris.

Toks atsakymas nebuvo vienintelis.

„Žinau, kur dėčiau. Į karą ukrainiečiams. Kad tas Putinas... Kad jis aš nežinau, ne savo prote... Atiduočiau Ukrainai“, – teigė gatvėje sutiktas vyras.

Šiuo klausimu LNK pakalbino ir netikėtai sutiktą Seimo narę V. Čmilytę-Nielsen.

„Geras klausimas, manau, kad dalį tikrai paaukočiau gynybai ir nevyriausybinėms geroms iniciatyvoms. O kitą dalį tikriausiai investuočiau į vaikus“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Kiti sutikti vilniečiai teigė, kad laimėtą milijoną išleistų kelionėms, investuotų į investicinius fondus ir nekilnojamą turtą.

„Dalį investuočiau, dalį pasiimčiau savam verslui kurti. Manau, kad tai būtų rizikinga, bet verta“, – sakė sutiktas jaunuolis.

„Neseniai tokio klausimo iš draugės sulaukiau. Sakiau, kad nusipirkčiau du butus ir paleisčiau nuomai. Vieną kelionę sau leisčiau į Šri Lanką ir turbūt dar apdovanočiau pažįstamus, draugus – geraširdis pabūčiau“, – teigė vyriškis.

Lietuviai, netikėtai gavę 1 mln. eurų, įsigytų nekilnojamojo turto, užsiimtų širdžiai miela veikla arba juos investuotų, atskleidė Lietuvos šeimos turto valdytojų asociacijos (LIŠTVA) užsakymu atliktas gyventojų įpročių tyrimas.

Tyrimo metu paklausti respondentai, pasirinkę netikėtai gautas lėšas skirti finansinėms investicijoms (31 proc.), dažniausiai rinktųsi diversifikuotus portfelius: akcijas (28 proc.), fondus (19 proc.), obligacijas (16 proc.), NT fondus (16 proc.), alternatyvias investicijas (16 proc.). Kriptovaliutoms savo investicijų krepšelyje lietuviai skirtų tik 5 proc.

Pasak tyrimo, infliacija (62 proc.) ir geopolitinė įtampa (58 proc.) išlieka didžiausios rizikos: infliaciją dažniau įvardija rajono centrų ir kaimo gyventojai, geopolitinę įtampą – 46 metų ir vyresni, NT kainų burbulą (21 proc.) – 26-35 metų respondentai.

Šalies gyventojų nuomonės tyrimą sausio mėnesį atliko „Spinter research“, apklaususi 1009 kvotinės atrankos metodu atrinktų 18–75 metų Lietuvos gyventojų.