„NATO parodė solidarumą, kurio, aš žinau, V. Putinas nesitikėjo. Aljanso narės drauge padeda Ukrainos žmonėms, kurie siekia labai paprasto dalyko – laisvės, laisvės pasirinkti savo kryptį, laisvės patiems priimti sprendimus dėl sąjungų, laisvės vykdyti savo politiką. Ir už šį norą jie moka aukščiausią kainą, kol mes čia kalbame. Ištisi miestai sunaikinti, dešimtys tūkstančių žmonių nužudyti, o šalis laikoma neišprovokuotos, įžūlios V. Putino karinės invazijos įkaite“, – per spaudos konferenciją Seime sakė NATO PA prezidentas.

Jis taip pat pažymėjo, kad NATO PA turėjo vykti Kyjive, bet tai tapo neįmanoma dėl karo, ir dėkojo Lietuvai, kuri „veržliai perėmė“ asamblėjos organizavimą.„Lietuva neturi iliuzijų dėl švelnaus Rusijos gailestingumo ir V. Putino. Turėdama savo istoriją Lietuva labai aiškiai suvokia, su kokia grėsme susiduria Europa“, – pažymėjo G. E. Connolly'is.

NATO PA vadovas pažymėjo, kad V. Putinas norėdamas sustabdyti Aljanso plėtrą susilaukė visiškai priešingo rezultato – paraiškas jungtis prie NATO pateikė Suomija ir Švedija.

„Invazija tęsiasi jau tris mėnesius, nors kai kas tikėjosi savaitės trukmės, ir rezultatas yra pakankamai toli nuo to, ko siekė V. Putinas. Jis norėjo sustabdyti NATO plėtrą, o dabar Suomija ir Švedija siekia narystės ir išplėstų NATO frontą Šiaurėje. Jis (V. Putinas) galvojo, kad ukrainiečiai kapituliuos, bet jie atsakė tvirta, drąsia, gerai parengta savo šalies gynyba“, – kalbėjo G. E. Connolly'is.

Pasak JAV atstovo, per tris mėnesius Rusijos kariuomenės nuostoliai viršija sovietų armijos praradimus per dešimties metų trukmės Afganistano karą praeitame amžiuje.

„Aš manau, V. Putinas apsiskaičiavo, ir tai priminė Aljanso narėms ir visam pasauliui, kad mes negalime sau leisti atsipalaiduoti, vertindami, kas yra V. Putinas ir kam jis atstovauja“, – kalbėjo NATO PA vadovas.

NATO parodė solidarumą, kurio, aš žinau, V. Putinas nesitikėjo. Aljanso narės drauge padeda Ukrainos žmonėms, kurie siekia labai paprasto dalyko – laisvės.

Seimo delegacijos NATO PA vadovas Audronius Ažubalis sakė, kad sesiją surengusi Lietuva turi pasinaudoti proga Aljanso šalių kolegoms iš arti susipažinti su Lietuvos patirtimi ir įžvalgomis dėl Rusijos pradėto karo ir saugumo situacijos regione.

„Aš pavadinčiau šią sesiją Kyjivo-Vilniaus sesija, todėl kad dėl Rusijos pradėto žiauraus karo ji vysta čia, bet turbūt tai pats geriausias iš blogiausių pasirinkimų, todėl, kad žinodami šį regioną, mes su kolegomis sudarėme programą, kad NATO šalių politikai galėtų plačiai susipažinti su mūsų valstybės įžvalgomis. Komitetų darbe dalyvaus mūsų ministrai, taip kad visas tas vaizdas, kurį matom, bus perteiktas mūsų kolegoms, kad laikrodžiai, kurie rodo laiką, rodytų vienodai, ypatingai vykstant į Madridą“, – kalbėjo A. Ažubalis, turėdamas omenyje Ispanijos sostinėje birželį vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

Parlamentinėje Asamblėjoje Vilniuje dalyvauja apie 300 parlamentarų iš 30 NATO valstybių narių ir apie 100 atstovų iš kitų 30 valstybių partnerių, pranešė Seimas.

NATO PA sesijos renginiai vyks iki pirmadienio, tą dieną numatytas plenarinis posėdis.

NATO PA yra tarpparlamentinė organizacija, joje Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybių parlamentarai kartu su Aljansui nepriklausančiais partneriais aptaria svarbiausius politikos, saugumo ir gynybos klausimus euroatlantiniame regione.

Pastarąjį kartą NATO PA pavasario sesija Lietuvoje vyko 2014 metais.