Pirmiausia turi susitarti Baltijos šalys

Baltijos šalių parlamentų pirmininkai abejoja galimybėmis gauti kompensacijas iš Rusijos už Sovietų Sąjungos okupacijos metu patirtą žalą.

Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad keldamos okupacijos žalos atlyginimo klausimą Baltijos šalys „daugybę kartų vis atsiremdavo į sieną“.

„Mes turbūt turime iškelti sau tikslus, kurių galime pasiekti, o tokių tikėjimo tikslų mums nereikėtų“, – žurnalistams sakė V. Pranckietis.

Taip jis kalbėjo praėjus kelioms savaitėms po to, kai Estijos teisingumo ministerija pranešė apskaičiavusi sovietų okupacijos žalą šaliai.

Estijos parlamento pirmininkas Eikis Nestoras taip pat abejoja tolesniais žingsniais šiuo klausimu.

„Nesu itin įsitikinęs, kad šiuo klausimu gali nutikti kas nors labai teigiamo“, – kalbėjo politikas.

Latvijos Saeimos vadovė Inara Mūrniecė teigė, kad pirmiausia dėl to turėtų sutarti pačios Baltijos šalys.

Estijos teisingumo ministerija spalio viduryje pranešė, jog specialios komisijos apskaičiuota sovietinės okupacijos žala šaliai siekia 1,2 mlrd. eurų.

Neseniai pradėto tyrimo Lietuvoje duomenys rodo, kad šalis pirmąjį pokarinį sovietinės okupacijos dešimtmetį buvo SSRS donorė, o ne išlaikytinė, bet šis tyrimas kol kas nėra atliktas iki galo.

Prieš dvejus metus Latvijos vyriausybės sudaryta ekspertų komisija nustatė, kad sovietmečiu Lietuva Sovietų Sąjungai skirdavo apie 6 proc. savo biudžeto ir todėl buvo ne SSRS išlaikytinė, o donorė.

Šių mokslininkų skaičiavimais, 1946 – 1990-aisiais Latvija SSRS skyrė apie 18 proc. nacionalinio biudžeto pajamų.

Turime būti vieningi

Laiku, vieningai ir ryžtingai turime reaguoti į kibernetines, hibridines, branduolinės saugos problemas. Bendrų politikos krypčių koordinavimas, naujų partnerystės ryšių užmezgimas, atstovavimas bendriems interesams, dalijimasis patirtimi ir mūsų valstybių parlamentų bei vyriausybių veiksmų derinimas - vieni svarbiausių Baltijos Asamblėjos uždavinių.

Tai penktadienį Seimo rūmuose atidarydamas 37-ąją Baltijos Asamblėjos sesiją sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Parlamento vadovo teigimu, bendradarbiavimo sėkmė priklauso nuo mūsų pasitikėjimo vieni kitais, įsipareigojimų vykdymo ir visiško įsitraukimo į bendrą veiklą. „Turime būti vieningi, nes tik veikdami kartu užtikrinsime mūsų regiono saugumą ir plėtrą“, - sakė V. Pranckietis.

Seimo vadovo teigimu, tik glaudus Baltijos valstybių sutarimas užtikrina politiškai ir ekonomiškai stiprų regioną. „Dirbdami kartu, galime kalbėti garsiai ir ryžtingai, esame labiau girdimi. Būkime vieningi, kaip ir prieš 100 metų skelbdami bei kurdami mūsų valstybių nepriklausomybes, tegu mūsų balsas sklinda užtikrintai visame pasaulyje“, - sakė V. Pranckietis.

Pasak parlamento vadovo, šiandienės politinės realijos verčia mus galvoti ir apie naujus, ambicingus tikslus. Pereiname į ekonominių procesų stadiją geopolitinės tikrovės akivaizdoje. Todėl, V. Pranckiečio nuomone, atėjo laikas pažvelgti iš naujo į Baltijos Asamblėjos formatą ir veikimo principus.

Spalio 25-26 dienomis Vilniuje dirba 37-oji Baltijos Asamblėja ir 24-oji Baltijos Taryba. Praėjusiais metais įgyvendintos 80 proc. Baltijos Asamblėjos priimtų rekomendacijų.

Šiais metais pasirašyti 3 svarbūs susitarimai. Birželio 28 d. pasirašytas susitarimas dėl su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų automatinio akademinio pripažinimo Baltijos valstybėse. Liepos 8 d. Rygoje buvo pasirašytas susitarimas dėl Baltijos kultūros fondo steigimo. Spalio 3 d. Latvija ir Lietuva susitarė dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo pasienio teritorijoje.

2019 m. Baltijos Asamblėjos veiklos prioritetais keliami gynybos ir saugumo klausimai. Skirtingų sričių projektų - elektros jungčių sinchronizacija su žemyniniais elektros tinklais ir „Rail Baltica“ - įgyvendinimas yra svarbi priemonė regiono saugumui bei gynybai užtikrinti.

Baltijos Asamblėja yra Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų bendradarbiavimo tarptautinė organizacija, įkurta 1991 m. lapkričio 8 d. Taline. Baltijos Asamblėjos sekretoriato būstinė yra Rygoje, Latvijoje.