„Europos Komisijos nuomonė yra Europos Komisijos nuomonė, ji yra gerbiama nuomonė, bet tai nėra galutinis nuosprendis, diskusijos tęsis ir galiausiai sprendimas bus toks, dėl kurio bus sutarta“, – žurnalistams trečiadienį sakė premjerė, susitikusi su Baltijos šalių vyriausybių vadovais.

I. Šimonytės teigimu, diskusijos tarp šalių nebus lengvos: „Jos bus įtemptos, jos bus karštos, bet aš nė kiek neabejoju, kad bus sutarta dėl tokių sprendimų, kurie bus visoms šalims vienaip ar kitaip priimtini ir kompromisas tikrai bus surastas.“

Į Lietuvą šiemet per sieną su Baltarusija pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Dėl to nuspręsta pasienyje su Baltarusija tiesti pjaunančią vielą bei statyti metalinę tvorą. Šiuos darbus numatoma baigti per ateinančius metus.

„Sienos apsauga – ne tik metalinė tvora“

Premjerė pabrėžė, kad net ir nepriėmus palankaus Lietuvai sprendimo dėl tvoros finansavimo, Europos Sąjungos lėšos gali būti naudojamos kitoms apsaugos priemonėms, pavyzdžiui, stebėjimo sistemoms.

Lietuvos premjerei antrino ir Latvijos kolega Krišjanis Karinis: „Tai yra šio momento pozicija ir ateityje ji galėtų keistis.“ Jo teigimu, tą nulems bendras ES šalių konsensusas.

„Tačiau sienos apsauga nėra tik metalinė tvora. Tai taip pat ir stebėjimo sistemos, kitos elektroninės priemonės. Ir tai brangiai kainuoja, tad mes esame pasiruošę tinkamai išnaudoti skiriamą finansavimą“, – kalbėjo jis.

Europos Komisija Lietuvai iš ES biudžeto papildomai skyrė 36,7 mln. eurų sumą, o praėjusį mėnesį pranešė, kad sienos apsaugai Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje stiprinti per artimiausius metus numatyta dar 200 mln. eurų.

Tačiau sienos apsauga nėra tik metalinė tvora. Tai taip pat ir stebėjimo sistemos, kitos elektroninės priemonės. Ir tai brangiai kainuoja, tad mes esame pasiruošę tinkamai išnaudoti skiriamą finansavimą.

Savo ruožtu Estijos premjerė Kaja Kallas teigė palaikanti barjero ES pasienyje finansavimą, tačiau pabrėžė, kad lėšas turėtų teisę gauti ne tik rytinę, bet ir kitas išorines ES sienas saugančios šalys.

„Išorinės Europos Sąjungos sienos apsauga yra svarbus klausimas visoms valstybėms narėms. (...) ES turėtų leisti finansuoti fizinio barjero tiesimą ne tik toms šalims, kuriose kyla problemų, bet visoms valstybėms narėms, kurios ribojasi su trečiosiomis šalimis“, – sakė ji.

„Absoliutūs vienminčiai“

Baltijos šalių vyriausybių vadovai susitikime aptarė ne tik Minsko veiksmus kurstant migracijos krizę, tačiau ir įtampą prie Ukrainos sienų, tarpusavio bendradarbiavimo klausimus.

I. Šimonytės teigimu, trys Baltijos šalys, spręsdamos regioninio saugumo iššūkius, yra „absoliutūs vienminčiai“.

„Situaciją ne tik matome vienodai, bet ir kalbame apie ją vienodai įvairiuose tarptautiniuose formatuose, – kalbėjo premjerė. – Mes siekiame tų pačių dalykų: kad ES ir NATO, kaip mūsų saugumo pagrindiniai ramsčiai, tokiais ramsčiais būtų ir praktikoje, tiek priimant teisinius sprendimus, tiek priimant praktinius sprendimus, tiek stiprinant saugumo situaciją regione.“

Pasak K. Kallas, susitikimo metu aptartas Baltijos šalių ir sąjungininkų galimas atsakas į Rusijos agresiją Ukrainoje.

„Nesutinkame, kad viena autoritarinė valstybė karinėmis priemonėmis ir grasinimais jėga bando privesti Ukrainą pakeisti savo sprendimus“, – kalbėjo ji.

Maskva pastaruoju metu telkia karius  prie rytinių Ukrainos sienų, tačiau atmeta Vakarų būgštavimus dėl galimo įsiveržimo.

Šį klausimą antradienį aptarė JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas. Amerikos vadovas perspėjo Kremlių dėl „stipraus“ Vakarų ekonominio smūgio bet kokios Rusijos atakos prieš Ukrainą atveju, o V. Putinas pareikalavo garantijų, kad NATO nesiplės į rytus.

Reaguojant į įtampą prie Ukrainos sienų, K. Karinis ragino NATO stiprinti savo pajėgas regione, o ypač – Baltijos šalyse.