Susitarimą priskirti Lietuvos brigadą „Geležinis Vilkas“ ir Lenkijos kariuomenės 15-ąją mechanizuotąją brigadą NATO Tarptautiniam Šiaurės Rytų divizijos štabui pasirašė abiejų šalių kariuomenių vadai.

Brigadų priskyrimas įtvirtintas po Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrų vadovaujamo posėdžio.

„Tas leis mums organizuoti daugiau bendrų pratybų, suderinti gynybos planus ir dar glaudžiau bendradarbiauti gynybos ir saugumo srityse“, – žurnalistams Valdovų rūmuose Vilniuje sakė Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas (Mariušas Blaščakas).

„Bendros pratybos, operaciniai planai yra visa tai, kas užtikrina saugumą“, – pridūrė jis.

Prie NATO štabo priskirtos brigados nepraras savarankiškumo, jos toliau priklausys šalių karinei vadovybei, tačiau štabas turės galimybę kartu su šiais vienetais treniruotis per bendras karines pratybas.

„Šis susitarimas padės ir sustiprins bendradarbiavimą tarp Lietuvos kariuomenės ir Lenkijos ginkluotųjų pajėgų, dar labiau suintensyvins šiuos santykius tiek planavimo, tiek pratybų prasme ir dar labiau sustiprins šalių saugumą“, – sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

„Jeigu visiškai apibendrinant, grįžtame prie šimtmečiais išbandytų mechanizmų ir bendradarbiavimo. Einame į kažką panašaus, kas buvo prieš Žalgirio ar prieš Oršos mūšį“, – kalbėjo ministras.

Suvalkų koridoriaus apsauga

Be kitų pratybų, Lietuvos ir Lenkijos kariniai vienetai toliau treniruosis ginti vadinamąjį Suvalkų koridorių, dažnai vadinamą NATO Achilo kulnu rytiniame Aljanso pakraštyje.

Tai yra 100 kilometrų pločio Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, kuris iš Vakarų ribojasi su Karaliaučiaus kraštu, o iš Rytų – su Baltarusija. Karo atveju jo užgrobimas užvertų NATO sąjungininkams sausumos kelią iki Baltijos šalių.

Einame į kažką panašaus, kas buvo prieš Žalgirio ar prieš Oršos mūšį.

Lenkijos mieste Elblage įsikūrusio Tarptautinio Šiaurės Rytų divizijos štabo viršininkas pulkininkas Darius Vaicikauskas sakė, kad Suvalkų koridoriaus gynyba bet kokiu atveju yra visos NATO reikalas, tačiau Lietuvos ir Lenkijos susitarimas prisidės prie nedraugiškų šalių atgrasymo nuo regiono puolimo.

„Tai yra dviejų šalių simbolinis aktas ir mūsų neprieteliai jau greičiausiai žino, ką tai reiškia ir gali reikšti jiems“, – teigė karininkas, neminėdamas konkrečių šalių.

„Kaip buvo apginamas Fuldos koridorius Šaltojo karo metu, tai lygiai taip pat Suvalkų koridorius gali būti ir bus apginamas“, – kalbėjo pulkininkas.

Kalbėdamas apie Fuldos koridorių jis turi omenyje teritoriją Vakarų Vokietijoje, kurią NATO Šaltojo karo metais vertino kaip vieną realiausių vietovių, kur konflikto atveju pirmiausia įriedėtų sovietų tankai.

Tuo metu Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sveikino Lenkijos sprendimą pirkti vienus pažangiausių modernių naikintuvų F-35.

Jis tvirtino, kad tai sustiprins ne tik Lenkijos, bet ir viso regiono saugumą.

„Tarp NATO valstybių sienų nėra. Tokios sienos, kurios negalėtų perskristi šitas lėktuvas, nėra“, – sakė generolas.

Lenkijos gynybos ministras sutartį dėl F-35 įsigijimo pasirašys penktadienį.

Pirmojoje Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrų taryboje taip pat aptartos nacionalinių oro erdvės ir gynybos sistemų integravimo galimybės bei JAV karių buvimas regione.