Lyginant su praėjusio mėnesio apklausa, G. Nausėdos palaikymas kilo 2,5 procentinio punkto. Šiuo metu pareigas einantis prezidentas lenkia kadenciją baigusią šalies vadovę Dalią Grybauskaitę, premjerą Saulių Skvernelį bei jam paramą rinkimų metu deklaravusį prezidentą Valdą Adamkų.

Naujienų agentūros ELTA užsakytojoje apklausoje rugsėjo 21-spalio 5 dienomis respondentų buvo klausiama, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais pasitikima labiausiai. 35,5 proc. apklaustųjų spontaniškai įvardino G. Nausėdą. Prieš mėnesį jo palankus vertinimas siekė 33 proc. Tuo tarpu kadenciją baigusios prezidentės D. Grybauskaitės pasitikėjimas visuomenėje sumažėjo nuo 12,9 proc. iki 10,6 proc., tačiau vis tiek išlieka aukštas – trečioje ir ketvirtoje vietose likusius visuomenės veikėjus šalies vadovė lenkia beveik dvigubai.

Viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos rezultatais, trečioje vietoje reitingų lentelėje rikiuojasi premjeras S. Skvernelis. Jo palaikymas per pastaruosius du mėnesius šiek tiek pakilo – nuo 8,2 iki 8,8 proc. Nedaug nuo jo atsilieka buvęs šalies vadovas V. Adamkus. Tai, kad juo pasitiki, deklaravo 6,7 proc. siekianti visuomenės dalis. Penktoje vietoje yra konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis (5 proc.). Jo pasitikėjimo reitingas per du mėnesius pakilo 1 procentiniu punktu (liepos mėnesį buvo 4,1).

Toliau rikiuojasi Seimo narė Ingrida Šimonytė (šiuo metu 4,2 proc., – liepos mėnesį palankus vertinimas siekė 5,7 proc.), Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (atitinkamai 3,4 proc., ir 4,7 proc.), Ramūnas Karbauskis (3,4 proc. ir 2,6 proc.), Rolandas Paksas (2,3 proc. ir 1,7 proc.), Vilija Blinkevičiūtė (2,2 proc. ir 1,7 proc.), Aušra Maldeikienė (2,2 proc. ir 2,3 proc.) ir 10 poziciją turintis žurnalistas Andrius Tapinas (2,2 proc. ir 1,9 proc.).

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus (VDU) Algio Krupavičiaus, G. Nausėdos šuolį nesunku paaiškinti. Jis asocijuojamas su šia aukštą pasitikėjimo laipsnį turinčia institucija bei neseniai laimėtais Prezidento rinkimais.

D. Grybauskaitės medaus mėnesis su visuomene tęsėsi beveik dvejus metus ir turėjo labai aukštą reitingą.

„Po kiekvienų rinkimų juos laimėjęs kandidatas įgyja vadinamąjį pasitikėjimo kreditą. Šis pasitikėjimo kreditas pirmiausia ir augina šiuos reitingus. Apskritai pasitikėjimo kreditas Lietuvos atveju prezidentams gali būti ganėtinai ilgas. D. Grybauskaitės medaus mėnesis su visuomene tęsėsi beveik dvejus metus ir turėjo labai aukštą reitingą, kuris susiformavo beveik iš karto po jos laimėtų rinkimų 2009 metais. G. Nausėdos atveju, galime tik prognozuoti, kad jo reitingai dar augs. Valstybių vadovams pasitikėjimo kreditas yra ypač didelis“, – Eltai teigė A. Krupavičius.

Profesorius taip pat sakė, kad G. Nausėda per šimtą dienų nepadarė esminių klaidų, kad jo reitingas pradėtų esmingai kristi.

„Ar yra akivaizdžių klaidų, kurios galėtų mažinti prezidento reitingą? Manau, kad jų iš esmės nėra. Priešingai, naujas politinis stilius, kurį galima apibūdinti kaip atvirą, aktyvų, diskutuojantį, komunikabilų ir turintį strategiją. Tai pirmiausia G. Nausėdą skiria nuo D. Grybauskaitės, kuri buvo uždara ir kategoriška (...)“, – sakė jis.

Politologo teigimu, normalu ir tai, kad D. Grybauskaitės reitingai krinta. Pasak jo, buvusi šalies vadovė kurį laiką neužėmė jokios pozicijos Lietuvos politikos arenoje.

„Viena iš priežasčių – ji nebėra valstybės vadovė. Antra priežastis – pastaraisiais mėnesiais ji nebuvo matoma viešojoje erdvėje. Jei buvęs prezidentas nematomas viešoje erdvėje, reitingas sumažėja. Bet vėliau turėtų sugrįžti į populiarių politikų ratą ir jos reitingas taps stabilus. Bet būtina viena sąlyga tam – jis turi būti visuomeniškai aktyvus“, – sakė A. Krupavičius.

Priešingai, naujas politinis stilius, kurį galima apibūdinti kaip atvirą, aktyvų, diskutuojantį, komunikabilų ir turintį strategiją. Tai pirmiausia G. Nausėdą skiria nuo D. Grybauskaitės, kuri buvo uždara ir kategoriška.

Kompanijos „Baltijos tyrimai“ sociologas Romas Mačiūnas taip pat teigia, kad D. Grybauskaitės reitingo kritimas normalus procesas. Ir, pasak jo, pasitikėjimo reitinge būti antroje vietoje – geras rezultatas.

„Po G. Nausėdos išrinkimo ji buvo beveik išnykusi iš viešojo gyvenimo, tik vasaros pabaigoje ji šiek tiek aktyviau įsitraukė į visuomenės gyvenimą ir pradėjo daugiau bendrauti su žiniasklaida. Bet pastebima vis tiek išliko, tai rodo pasitikėjimo vertinime antroji vieta. O kad reitingas daug skiriasi nuo G. Nausėdos, tai tas pats buvo jos pirmos kadencijos pradžioje. Jos vertinimai augo, o V. Adamkaus pamažėjo. Tai natūralūs procesai“, – Eltai sakė R. Mačiūnas.

Trečioje vietoje reitinge atsidūrusį S. Skvernelį ir jo reitingų kilimą profesorius A. Krupavičius vertina atsargiai. Anot profesoriaus, pasitikėjimo reitingo kilimą gali lemti po prezidento rinkimų S. Skvernelio vykdyta nuosaikesnė politika arba reitingo kilimą gali lemti visuomenės emocija sužinojus apie premjero ligą.

„Jo populiarumą palaiko keli veiksniai. Pirmiausia jis yra šiek tiek nuosaikesnis negu buvo rinkimų kampanijos metu. Nebėra toks kategoriškas ir nedaro akivaizdžių klaidų savo politiniais veiksmais. Taip pat atsiranda visuomenėje užuojautos elementas dėl jo ligos. Sakyčiau, premjero reitingas turėtų stabilizuotis ir neturėtų žymiai kristi“, – teigė VDU profesorius.

Paklaustas, kodėl V. Adamkus, nors ir mažai dalyvaudamas politikos formavimo procese, išlieka pirmajame reitingo penketuke, A. Krupavičius teigė, kad Lietuvoje trūksta lyderių, todėl visuomenė dairosi į praeitį.

Su konservatorių lyderiais tai akivaizdi problema, G. Landsbergio vertinimas praktiškai nesiskiria nuo jo senelio vertinimo. Jie žmonių akyse suprantami absoliučiai tapačiai.

„Jis yra aktyvus ir matomas. Po jo kadencijos praėjo dešimt metų, bet jį dalis visuomenės prisimena su nostalgija. Šį jo reitingą galėčiau pavadinti aktyvumo ir nostalgijos reitingu. Pats prezidentas kartkartėmis išsako savo nuomonę įvairiais klausimais. Taip pat jo prezidentavimo laikotarpis vertinamas labiau teigiamai nei neigiamai“, – sakė A. Krupavičius.

Profesoriui pritarė ir R. Mačiūnas. Sociologas priminė, kad pasitikėjimas V. Adamkumi visuomet buvo aukštas ir net Rolandas Paksas savo prezidentavimo laikotarpio pradžioje nesugebėjo aplenkti V. Adamkaus.

„Jis visuomet buvo pastebimas žiniasklaidoje ir visuomet išlikdavo stabiliai reitingo penketuke (...) Netgi tuomet, kai Rolandas Paksas laimėjo rinkimus, Valdo Adamkaus palankumo vertinimas visuomet buvo aukštesnis ir Paksas niekada jo nebuvo aplenkęs“, – sakė jis.

Tuo tarpu vienintelį į penketuką iš partijos lyderių patekusį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininką G. Landsbergį VDU profesorius A. Krupavičius vertina atsargiai. Anot jo, vieta reitinge dar nieko nereiškia, ypač tuomet, kai reitingas nesiekia dešimties procentų.

„Kaip partijos lyderio, tai labai menkas reitingas. (...) Kuomet partijos reitingas žemas, tai ir partijos lyderio analogiškai. Kitose šalyse, partijų lyderiai vertinami daug geriau nei Lietuvoje. Partijomis kitose šalyse pasitikima labiau nei Lietuvoje“, – teigė A. Krupavičius.

Jam antrino ir R. Mačiūnas. Sociologas apskritai žemą G. Landsbergio reitingą sieja su šalies partijų krizių laikotarpiu.

„Tai nėra normalu. Partijos lyderiai visuomet buvo tie, kuriais labiausiai pasitikima. Tai, kad partijos neturi dabar stiprių ir ryškių lyderių iš dalies rodo partijų krizę (...) Su konservatorių lyderiais tai akivaizdi problema, G. Landsbergio vertinimas praktiškai nesiskiria nuo jo senelio vertinimo. Jie žmonių akyse suprantami absoliučiai tapačiai“, – teigė sociologas.

Apklausa vyko 2019 m. rugsėjo 21 – spalio 5 dienomis. Tyrimo metu apklausti 1002 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų ir vyresni), apklausa vyko 118 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.