Šis prašymas motyvuojamas vadinamosios Kauno pedofilijos bylos atveju. Pasak kreipimosi autorių „Kauno pedofilijos byla atskleidė gilią institucinę krizę Lietuvos teisėsaugos sistemoje“. Primenama, kad ši rezonansinė byla liko neištirta, o Seime prieš dešimtmetį atlikto parlamentinio tyrimo išvados bei pasiūlymai dėl teisėsaugos reformų lieka neįgyvendinti.

„Nepaisant labai kritiškų parlamentinio tyrimo išvadų ir pasiūlytų teisėsaugos reformų, jos taip ir nebuvo įgyvendintos. Negana to, nei su šia byla susijusių asmenų žmogžudysčių, dėl kurių Seimui teko įsikišti į bylos procesą, nei vėlesnių vadinamųjų nelaimingų atsitikimų teisėsaugos institucijos iki šiol taip pat neištyrė. Piliečiams nėra pateikta jokių paaiškinimų dėl daugelio šios bylos įvykių. Priešingai, teisėsaugos institucijos susitelkė į tikslą numarinti neištirtą bylą“, – rašoma kreipimesi.

Pasak kreipimosi autorių teisėsaugos sistema, užuot ištyrusi rezonansinę bylą, pasirinko „aklą institucinės reputacijos gynimo strategiją (...) bei persekiojimą, represijas prieš savo šalies piliečius, kurie nepritarė šitokiam „teisingumo įgyvendinimui“.

Kreipimesi primenama, kad Lietuvos teisėsaugos institucijų daugelis iškeltų kaltinimų žuvusio brolio dukros globėjai Neringai Venckienei subliuško po to, kai ji paprašė politinio prieglobsčio Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Pasak kreipimosi autorių, piliečių pasitikėjimą Lietuvos teisine sistema būtų galima atkurti tokioms byloms ištirti skirtos Ypatingojo prokuroro institucijos įsteigimu. Primenama, kad 2008-2012 m. kadencijos Seimo narių grupė parengė Ypatingojo prokuroro įstatymo ir atitinkamų prokuratūros sistemos pakeitimų projektus, tačiau tuo metu pritrūkus politinės valios jie taip ir liko neapsvarstyti.

„Nepriklausomas įgaliotasis prokuroras turėtų kompetenciją ištirti, kodėl neveikė institucijos, kur yra sistemos ydos, kas yra atsakingas už sužlugdytą tyrimą, neteisėtą veiklą ar nusikalstamą neveikimą, taip pat vėlesnes represijas ir persekiojimus. Jis patikrintų kriminalinės policijos vadinamąją liudininkų apsaugos programą, išsiaiškintų dėl jos patikimumo ir nustatytų, koks yra pedofilijos byloje nukentėjusia pripažintos mergaitės likimas“, – teigiama kreipimesi.

Tarp pasirašiusiųjų viešą kreipimąsi yra kunigas Robertas Grigas, antisovietinis disidentas, žmogaus teisių gynėjas, sesuo Felicija Nijolė Sadūnaitė, politinė kalinė, antisovietinė disidentė, Nacionalinės Laisvės premijos 2017 m. laureatė, žmogaus teisių gynėja, Antanas Terleckas, politinis kalinys, antisovietinis disidentas, Nacionalinės Laisvės premijos 2012 m. laureatas, žmogaus teisių gynėjas, Petras Plumpa, politinis kalinys, antisovietinis disidentas, žmogaus teisių gynėjas.