Gegužę pirmą kartą Europos Parlamento (EP) rinkimuose sieks dalyvauti nepartiniai kandidatai. Teisininkų ir visuomenininkų grupė, bandys, kaip veikia Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo pataisos.

„Susibūrėme pažįstami, kurie palaikė idėją, kad reikia išbandyti, kaip veikia įstatymas, prie kurio rengimo pats prisidėjau“, - penktadienį BNS sakė vienas iš iniciatorių teisininkas Liudvikas Ragauskis.

Jo teigimu, minėtas komitetas greičiausiai kels minimalų 5-7 kandidatų sąrašą. Jau sutarta, kad į EP kandidatuos visuomenininkai Paulius Markevičius, Tomas Bakučionis, Vytautas Budnikas ir pats L.Ragauskis.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas patvirtino, kad VRK ketvirtadienį sulaukė 24 asmenų grupės prašymo įregistruoti jų visuomeninį rinkimų komitetą.

„Dabar tvarkome jų duomenis ir planuojame juos užregistruoti pirmadienį“, - sakė Z.Vaigauskas.

Politologas MRU docentas Vytautas Dumbliauskas sakė, kad visuomenininkų pasirodymas rinkimuose – visiems tik į naudą, o ilgainiui visuomenės atstovai pakeis politinį elitą, kiek atitolusį nuo rinkėjų.

„Demokratija tokia jau valdymo forma, kai žmonės dalyvauja formuojant valdžią, o vėliau ją prižiūri. Partijų lyderiai nebeįsivaizduoja, kaip jų galėtų neišrinkti į Seimą, todėl, mano nuomone, piliečių, o dar išsilavinusių teisininkų, aktyvumas yra sveikintinas dalykas“, - komentavo politologas.

Įregistravus rinkimų komitetą, jis turėtų būti pavadintas „Visuomeniniu rinkimų komitetu A“. Tuo metu komiteto nariai norėtų vadintis "Už konstitucines gyventojų teises". Pasak L.Ragauskio, jeigu nebus užregistruotas jų pavadinimas, jie skųsis teismui.

Z.Vaigauskas patikino, kad VRK neturi jokio kito pasirinkimo, tik kaip užregistruoti rinkimų komitetą žymint abėcėlės raide. Toks žymėjimas numatytas siekiant išvengti painiavos, kad visuomeninių rinkimų sąrašai pasivadintų panašiai kaip partijos, judėjimai ar politikai.

„Jei skelbs programinius šūkius savo plakatuose, viskas gerai, bet oficialiuose dokumentuose vadinsime juos „Visuomeniniu rinkimų komitetu A“, – pažymėjo Z.Vaigauskas. – Jie laikini, sudaromi tik rinkimams, o jei komitetai tęs savo veiklą, galės registruotis kaip partijos ir pasivadinti, kaip nori.“

Pagal įstatymą, visuomeninis rinkimų komitetas, kaip ir partija, turi teisę kelti kandidatų sąrašą rinkimuose į Europos Parlamentą. Jis privalo būti įregistruotas VRK, po to komitetas galės tapti politinės kampanijos dalyviu. Jis, kaip ir partija, turės surinkti ne mažiau kaip 10 tūkst. rinkėjų parašų, kad jo sąrašas galėtų dalyvauti rinkimuose, sumokėti rinkimų užstatą ir atitikti kitus reikalavimus.