„Aš iš tiesų norėčiau ir atsiprašyti Lietuvos žmonių. Kadangi labai dažnai praeityje mes ignoruodavome saugumo interesus ir jūsų nuomonę, jūsų valstybių, jūsų regiono nuomonę. Būtent todėl sumokėjome labai didelę kainą“, – antradienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė jis.

„Bet rytų Europa daugiau nebėra V. Putino žaidimų kiemas. Visos rytų Europoje esančios valstybės yra laisvos ir gali laisvai pasirinkti savo kelią. O mes turime padėti joms eiti šiuo keliu laikantis teisės viršenybės ir demokratijos, ir tarptautinės teisės“, – pažymėjo parlamentaras.

Berlynas pirmadienį patvirtinimo apie pasirengimą Lietuvoje nuolat dislokuoti karių brigadą.

Aš iš tiesų norėčiau ir atsiprašyti Lietuvos žmonių. Kadangi labai dažnai praeityje mes ignoruodavome saugumo interesus ir jūsų nuomonę, jūsų valstybių, jūsų regiono nuomonę.

Abiejų šalių vadovai dėl Lietuvos gynybai skirtos vokiečių brigados sutarė pernai. Vis dėlto vėliau paaiškėjo, kad valstybių pozicijos skiriasi – Vilnius siekė, kad šis karinis vienetas šalyje būtų dislokuotas nuolat, o Berlynas manė, jog dalis pajėgų turi būti Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje.

Galiausiai pirmadienį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) paskelbė, jog jo šalis yra pasirengusi Lietuvoje nuolat dislokuoti karių brigadą, reaguojant į šalyje vystomą infrastruktūros plėtrą.

„Žinote, Vokietija kartais būna pernelyg lėta, todėl mums būtinas draugų ir sąjungininkų Europoje paskatinimas. Galiausiai mes nesame vien tik pragmatikai. Mes siekiame rezultatų ir imamės veiksmų“, – kalbėjo M. Rothas.

„Manau, kad vakarykštis siurprizas, kuomet mūsų gynybos ministras paminėjo, kad 4 tūkst. brigada bus paskirta Lietuvai, pasiuntė žinią, kad jūsų saugumas yra ir mūsų saugumas“, – pažymėjo jis.

Ukrainai reikalinga NATO perspektyva

URK pirmininkas taip pat pabrėžė būtinybę tęsti karinę paramą Ukrainai tol, kol šalis pasieks pergalę mūšio lauke bei ragino Jungtines Valstijas (JAV) paremti Ukrainos narystės NATO siekį.

„Mes turime atsižvelgti į tai, kad mūsų garbūs draugai Vašingtone gal kiek dvejoja, bet čia norėčiau visus kolegas NATO pakviesti aptarti šį klausimą ne abstrakčiai, o pateikiant tinkamus argumentus. Turime ant stalo padėti tam tikrus modelius, galbūt Izraelio modelį, saugumo garantijas iš kai kurių valstybių arba suteikti Ukrainai NATO narystės perspektyvą“, – sakė jis.

Akivaizdu, kad NATO narystė ateis Ukrainai laimėjus karą, tačiau šiuo metu reikalinga pakviesti Ukrainą įstoti į NATO. Tai pasiųstų aiškų signalą Kremliui, kad NATO išlieka vieninga.

„Akivaizdu, kad NATO narystė ateis Ukrainai laimėjus karą, tačiau šiuo metu reikalinga pakviesti Ukrainą įstoti į NATO. Tai pasiųstų aiškų signalą Kremliui, kad NATO išlieka vieninga“, – kalbėjo M. Rothe.

Šiuo metu nuomonės Aljanse dėl politinio įsipareigojimo Ukrainai išsiskiria.

Didžiosios sąjungininkės mano, kad besitęsiant karui nėra galimybių Kyjivo pakviesti į Aljansą, be to – šis turi atitikti visus potencialiai kandidatei keliamus reikalavimus. Dėl šios priežasties linkstama prie praktinės paramos skyrimo.

NATO vadovas Jenas Stoltenbergas yra sakęs, kad nors aljansas liepą Vilniuje vyksiančiame viršūnių susitikime ir stiprins politinius ryšius su Ukraina, apie Kyjivo narystę nebus kalbama.

Savo ruožtu JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) yra sakęs, jog JAV nesiims specialių priemonių dėl Ukrainos, kad Kyjivas galėtų prisijungti prie NATO.

M. Rothas pažymėjo, kad visų sąjungininkų bendras tikslas – Ukrainos pergalė. Pasak jo, pergalė reiškia tai, jog iš Ukrainos teritorijos bus atitraukti rusų kariai.

„(...) Ukrainos narystė NATO nėra kontraversiškas klausimas, o kalba dabar eina apie tai, kokiu keliu Ukraina turės nueiti, kol pasieks narystę NATO. Būtent dėl to kyla kontraversijų, tačiau dėl to nereikėtų pasiduoti. Aš manau, jog Vilniaus viršūnių susitikimas yra labai svarbus įvykis“, – kalbėjo jis.

Pasak M. Rotho, liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas bus svarbus ir Švedijai bei Suomijai.

„Aš manau, kad galime tikėtis, jog Vengrija ir Turkija galiausiai atsisakys savo veto balso, ir galiausiai Švedija, kaip ir Suomija, įstos į NATO“, – sakė jis.

Turkija ir Vengrija – vienintelės NATO narės, kol kas nepritarusios Švedijos narystei. Budapeštas sprendimą ketina priimti iki Vilniaus viršūnių susitikimo liepą, tuo metu Ankara delsia.

Turkija kaltina Švediją, kad ji pernelyg atlaidžiai vertina teroristines organizacijas ir grėsmes saugumui, įskaitant sukarintas kurdų grupuotes ir asmenis, susijusius su bandymu 2016 metais įvykdyti perversmą.

Naujų NATO narių priėmimui reikia vienbalsio visų esamų narių pritarimo.