„VRK tikrai nevilkina procesų, nes registravimo terminai ir visos procedūros yra numatyti Rinkimų kodekse. Būtų negarbinga vieno kandidato atžvilgiu sprendimus priiminėti anksčiau nei numatyta Rinkimų kodekse“, – Eltai teigė L. Petronienė.

„Kadangi pati partija yra kreipusis su abejone, ar jis atitinka (reikalavimą – ELTA) – tuo metu buvo pateikta faktinė informacija. VRK atsakė, remdamasi Rinkimų kodeksu. Kai prasidėjo politinė kampanija, partija užsiregistravo savarankiška dalyve, nurodydama, kad jį kelia kandidatu į prezidentus – VRK kreipėsi ir į kandidatą, ir į politinę partiją, nurodydama reikalavimus ir pasiūlydama apsvarstyti galimybę pateikti dokumentus anksčiau tam, kad būtų įsitikinta. Tas ir yra dabar. Gavome atsakymą, gavome dokumentus – visi VRK nariai turi teisę su jais susipažinti“, – teigė ji.

Pasak jos, nuo vasario 19 d. visi kandidatai pradės teikti pareiškinius dokumentus ir VRK spręs, ar jiems išduoti parašų rinkimo lapus. L. Petronienė nurodė, kad prieš išduodant šiuos lapus, komisija įvertina dalį objektyvių kandidatams keliamų kriterijų – amžių, pilietybę. Kiti reikalavimai analizuojami vėliau, pažymėjo ji.

„VRK per tris darbo dienas turi priimti sprendimą išduoti parašų rinkimo lapus arba jų neišduoti. Toks sprendimas turėtų būti argumentuotas. Tada kandidatai renka parašus. Juos gavus, yra tikrinama visa kita“, – aiškino VRK vadovė.

„Jeigu VRK priiminėtų kažkokius nepalankius sprendimus – tai būtų tam tikras trukdis rinkimų kampanijai. Todėl numatyta, kad VRK patikrina tuos objektyvius kriterijus, o po to visa kita – yra numatyti laikai, kad VRK gali kreiptis į kitas institucijas, per kiek laiko jos atsako ir pan.“ – detalizavo L. Petronienė.

„O kai bus visi ir parašai patikrinti, ir visi kiti reikalavimai – tada ir bus priimtas sprendimas“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiai kritiškai pasisako apie VRK darbą. Pasak politikų, komisija sąmoningai vilkina procedūras ir nepateikia aiškaus atsakymo, ar partijos keliamas kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas atitinka trijų metų sėslumo kriterijų.

Partija siekia išsiaiškinti, ar iki 2022 m. spalio NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju dirbęs politikas gali būti kandidatu – G. Jeglinskas nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos Lietuvoje. Įstatymas numato, kad prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis, ne mažiau kaip pastaruosius 3 metus gyvenęs Lietuvoje.

Nurodoma, kad į VRK kreiptasi dar praėjusių metų spalį, tačiau sulaukta tik techninių, nedetalių atsakymų.

„Dabar VRK pirmininkė tvirtina, kad ar G. Jeglinskas gali būti renkamas prezidentu, paaiškės dar po trijų mėnesių, t. y. balandį, kai VRK patikrins jo pristatytus pareiškinius dokumentus ir surinktus 20 tūkst. rinkėjų parašus. Taigi kyla natūralus klausimas – kodėl atsakymas ir situacijos įvertinimas vilkinamas? Kodėl į klausimus, iškeltus dar praėjusį rudenį, galutinai atsakyti VRK nusprendžia visai prieš pat rinkimus?“ – VRK poziciją kvestionavo „Vardan Lietuvos“ administracijos vadovas Arnoldas Pikžirnis.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 d.