Tokį sprendimą VRK priėmė Panevėžio apygardos teismui trečiadienį patikslinus nuosprendžio dėl piktnaudžiavimo tarnyba nuteistai D. Štraupaitei rezoliucinę dalį, kad ji negali būti skiriama mere. Už tokį sprendimą balsavo aštuoni komisijos nariai, keturi buvo prieš.

„Laisvės ir teisingumo“ partijos atstovė D. Štraupaitė sekmadienį vykusiuose mero rinkimuose Visagine išėjo į antrą turą. Kandidatė surinko 23,77 proc. rinkėjų balsų ir liko antra po „valstiečio“ Erlando Galaguzo, šis gavo 31,35 proc. rinkėjų balsų. Trečią vietą šiuose rinkimuose užėmė Liberalų sąjūdžio atstovas Jevgenijus Šuklinas su 22,15 proc. balsų.

Šiandien jūs neturite teisės kaip teisininkai ir moralinės teisės prieš žmones, prieš gyventojus taip pasielgti, turite duoti teisę pasirinkti gyventojui.

Po VRK sprendimo jis įgijo teisę dalyvauti antrajame mero rinkimų ture.

Panevėžio apygardos teismas trečiadienį paskelbė, kad patikslinta nuosprendžio dalis dėl draudimo D. Štraupaitei būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Tuo argumentavo D. Štraupaitės advokatas Justas Vilys, sakydamas, kad pagal galiojantį nuosprendį politikei nėra apribota galimybė kandidatuoti į renkamas pareigas.

„Panevėžio apygardos teismo kovo 8 dienos nutartis dar negalioja, ji yra apskųsta, ir šiandien turime galiojantį nuosprendį, kuriame baudžiamojo poveikio priemonė pritaikyta – trejiems metams būti paskirtai į pareigas, apie teisę būti išrinktai niekur neminima“, – sakė advokatas.

D. Štraupaitė savo ruožtu teigė, kad yra skirtumas tarp galimybės būti paskirtai ir renkamai į pareigas, o šiuo atveju nutartyje draudžiama eiti pareigas, į kurias būtų skiriama.

„Čia yra vieno teisėjo išaiškinimas, kad jis padarė rašybos klaidą, kuri keičia nuosprendį, kur tai girdėta?“ – sakė kandidatė.

„Šiandien jūs neturite teisės kaip teisininkai ir moralinės teisės prieš žmones, prieš gyventojus taip pasielgti, turite duoti teisę pasirinkti gyventojui. Gal aš būsiu neišrinkta į tas pareigas, nes visokios informacijos labai daug, bet jūs tokios teisės neturite“, – kalbėjo D. Štraupaitė.

Tokios pozicijos laikėsi ir VRK narė Olga Kilkinova. Ji taip pat sakė, kad D. Štraupaitei atimta teisė būti paskirtai į renkamas pareigas, bet teisė būti išrinktai, ką reglamentuoja Rinkimų kodeksas, neatimta.

„Mes sprendžiame klausimą dėl kandidato registravimo panaikinimo. Mandato klausimo dabar nesprendžiame. (...) Negali būti pamintos rinkėjų ir kandidatės teisės“, – tvirtino VRK narė.

Anot jos, Rinkimų kodekse palikta spraga, ką daryti tais atvejais, kai dėl kandidatų įsigalioja apkaltinamasis nuosprendis su draudimu jiems eiti viešąsias pareigas.

„Kadangi yra spraga, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškiai pasisakė, kad bet kokia spraga turi būti palankiai taikoma tai pusei, kuri galbūt yra nukentėjusioji.

Teisė būti išrinktai jai nėra atimta“, – sakė O. Kilkinova.

Tuo metu VRK narė Gitana Matiekuvienė ragino pagalvoti, kas bus, jeigu D. Štraupaitė bus išrinkta mere, o jai teismas uždraudė šias pareigas eiti trejus metus.

„Žiūrint iš rinkimų organizatoriaus pozicijos, sukuriame tokią situaciją, kad toliau leidžiame dalyvauti asmeniui rinkimuose nežinodami, ar tikrai bus galima realizuoti rinkėjų teisę. Dievaži, labai gaila rinkėjų balsų. Tačiau turime teismo sprendimą, o teismų sprendimai yra vienas iš valstybės svarbiausių pamatų, jų įgyvendinimas lygiai toks pat svarbus“, – sakė ji.

Lietuvos apeliacinio teismo vasario pabaigoje D. Štraupaitė buvo išteisinta dėl prekybos poveikiu, bet pripažinta kalta dėl dviejų piktnaudžiavimo tarnyba ir dviejų dokumentų klastojimo veikų.

Jai palikta teismo pritaikyta baudžiamoji poveikio priemonė – trejiems metams atimta teisė būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas.

VRK vasario pabaigoje paprašė Panevėžio apygardos teismo išaiškinimo, ar šio teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas, nenurodant, kad atimama teisė dirbti ir renkamose pareigose, ar D. Štraupaitei atimta teisė dirbti tik skiriamose pareigose.

Trečiadienį teismas patikslino 2019-ųjų spalio 24-osios Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio D. Štraupaitei rezoliucinę dalį.

Jis pažymėjo, kad draudimas eiti pareigas skirtas atsižvelgus į tai, kad D. Štraupaitė nusikalstamas veikas, dėl kurių ji pripažinta kalta, padarė būdama Visagino savivaldybės mere, tai yra eidama pareigas savivaldos institucijoje ir piktnaudžiaudama jai suteiktomis viešosiomis teisėmis.

Vyriausioji rinkimų komisija antradienį gavusi panašų Panevėžio apygardos teismo išaiškinimą iš antrojo Anykščių rajono mero rinkimų turo pašalino „valstiečių“ kandidatą Kęstutį Tubį.

29,39 proc. rinkėjų balsų Anykščių rajono mero rinkimuose surinkęs K. Tubis vasario pradžioje Panevėžio apygardos teismo pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu. Jam skirta beveik 10 tūkst. eurų bauda, taip pat atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje.

K. Tubis patvirtino žurnalistams, kad VRK sprendimą skųs teismui.