Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Linos Petronienės, tai sudaro 3,61 proc. balsavusių rinkėjų ir yra praktiškai viena vienmandatė rinkimų apygarda. Daugiausia negaliojančių biuletenių rasta Vilniuje Žirmūnų rinkimų apygardoje – 9,64 proc., mažiausiai Tauragėje – 1, 61 proc.

„Didelis negaliojančių biuletenių skaičius signalizuoja, ypač pakartotiniame balsavime, kad rinkėjai renkasi dalyvauti rinkimuose, tačiau neradę jiems patinkančio kandidato jie pasirenka sugadinti biuletenį ir tai yra jų pozicija. Tai patvirtina skambučiai balsavimo iš anksto metu ir sekmadienį, kai rinkėjai  klausė, kodėl biuletenyje yra tik du kandidatai arba kodėl nėra to kandidato, už kurį jie balsavo pirmajame ture“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Seime sakė L. Petronienė.

Pasak jos, rinkimų savaitgalį VRK gavo 33 skundus, dauguma jų buvo susiję su galimais agitacijos pažeidimais.  

„Tikrai ne visi pasitvirtino. (…) 12 skundų buvo nukreipta tirti apygardų rinkimų komisijoms. Palyginus su pirmu rinkimų turu buvo gauta 3 kartus mažiau pranešimų apie galimus pažeidimus“, – sakė VRK pirmininkė.

Jos duomenimis, antrajame rinkimų ture policija gavo dvigubai mažiau pranešimų apie galimus pažeidimus negu pirmame ture – tai yra iš viso 34 pranešimus.

„Rinkimų diena ir naktis praėjo sklandžiai, ramiai“, – sakė L. Petronienė.

 Galutinius Seimo rinkimų rezultatus VRK planuoja patvirtinti lapkričio 3 d.

ELTA primena, kad sekmadienį įvyko antrasis Seimo rinkimų turas. Daugiausia mandatų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija – ji turės 52 vietas parlamente.

Antroje vietoje liko dabartiniai valdantieji konservatoriai su 28 mandatais, trečioje vietoje esanti „Nemuno aušra“ gaus 20 vietų parlamente.

Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 14 mandatų, Liberalų sąjūdis su 12 ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 8 vietomis parlamente.

Į parlamentą taip pat pateko trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai – Jaroslav Narkevič, Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski. Pirmą kartą Seime atsidūrė ir Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica. Mandatą gavo ir „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas Artūras Zuokas, save išsikėlę Viktoras Fiodorovas ir Vitalijus Šeršniovas.